Jei norėtumėte pamatyti įspūdingiausių Saulės sistemos ugnikalnių, jų reikėtų dairytis ne mūsų Žemėje, o kaimyniniame Marse. Tiesa, užgesę jie seniai, seniai. Tačiau kaip jie atrodo jau vien tik iš kosmoso! Kas žino, gal kuriems nors iš dabar Žeme vaikštančiųjų netolimoje ateityje pavyks į šiuos geologinius stebuklus pasižiūrėti ne tik iš viršaus, bet ir iš šono.

Įspūdingoje Europos kosminės agentūros ESA zondo „Mars Express“ fotografijoje – virš krateriais nusėtų šiaurinio Marso pusrutulio lygumų vienas greta kito stūksantys ugnikalniai-dvyniai. Nuotraukoje aiškiai matyti ugnikalnių aukščio kontrastai – tiek virš kairiojo ugnikalnio esančio melsvai violetinės spalvos pailgo Rahe kraterio, tiek pačių ugnikalnių.

Kairiau esantis „Ceraunius Tholus“ yra aukštesnis (jo „ūgis“ – 5,5 km, o skersmuo – maždaug 130 km). Šalia jo stūkso žemesnis geologinis brolis „Uranius Tholus“.

Itin lygus „Ceraunius Tholus“ vulkaną supančios kalderos paviršius leidžia spėti, jog šioje vietoje kadaise, kai Marso atmosfera buvo tankesnė, galėjo tyvuliuoti ežeras ar koks nors kitas skysto būvio telkinys. Neatmestinas variantas, jog pati kaldera gali būti grunte kadaise slūgsojusio ir ištirpusio ledyno reliktas.

Žinia, Marse stūkso aukščiausia vulkaninės kilmės viršukalnė Saulės sistemoje – 27 km aukščio Olimpo kalnas. Tad šioje nuotraukoje užfiksuoti ugnikalniai, palyginus su rekordininku, tėra nykštukai.