Nuo tada, kai „Google“ kiek daugiau nei prieš metus pristatė „Audio Overview“ – pirmąjį masinės rinkos tinklalaidžių generatorių, kuriantį laidas iš dokumentų ir kitų įvesties duomenų, – pasipylė naujų startuolių banga – nuo „ElevenLabs“ iki „Wondercraft“.

Jokios studijos, jokių žmonių prie mikrofono, net įrašo – ir vis tiek išeina gyvas pokalbis, juokeliai ir visa kita. Nesvarbu, ar tai būtų teisinis dokumentas, ar mokyklinis konspektas, DI įrankiai vienu pelės paspaudimu gali sukurti puikios kokybės tinklalaidę.

Šio judėjimo pradininkė yra 2023 m. pradėjusi veikti bendrovė „Inception Point AI“, kuri, turėdama vos aštuonių žmonių komandą, per savaitę išleidžia apie 3 000 tinklalaidžių.

Tiesioginis tikslas – žaisti apimties žaidimą, sakė „Inception Point AI“ įkūrėja ir buvusi pirmaujančios garso įrašų studijos „Wondery“ viena iš vadovių Jeanine Wright.

Kadangi kiekvieno epizodo sukūrimas kainuoja vieną dolerį, vos 20 perklausų pakanka, kad būtų galima gauti pelno. Automatizavimas sumažino reklamos erdvės pardavimo ribą, kuri anksčiau siekė bent kelis tūkstančius atsisiuntimų.

J. Wright pateikia pavyzdį, kaip „hiper-nišinė“ laida apie žiedadulkių kiekį konkrečiame mieste, kurią išgirsta kelios dešimtys žmonių, vis tiek gali pritraukti antihistamininių vaistų reklamuotojus.

Plintant generatyviniam DI, daug kas nerimauja dėl to, kad internetą, ypač socialinę žiniasklaidą, užplūs prastos kokybės sintetinis turinys, dažnai vadinamas „dirbtinio intelekto šlamštu“.

Kiekviename „Inception“ epizode paminimas DI vaidmuo, ir šis paminėjimas lemia „labai nedidelį klausytojų sumažėjimą“, AFP sakė J. Wright. – Pastebėjome, kad jei žmonėms patinka (DI) vedėjas ir turinys, jiems nesvarbu, kad jis sukurtas dirbtinio intelekto, arba jie tai priima.“

Auditorijos paieška

Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto tinklalaidžių profesorius Martinas Spinellis apgailestavo, kad dėl turinio antplūdžio „nepriklausomiems tinklalaidžių kūrėjams bus sunkiau būti pastebėtiems ir susikurti sekėjų auditoriją“ neturint tokio masto reklamos biudžetų kaip „Google“ ar „Apple“.

Numatomas laidų antplūdis taip pat sumažins ne DI kurtų tinklalaidžių pajamas iš reklamos.

„Jei kas nors gali uždirbti 17 centų už epizodą, o paskui staiga sukuria 100 000 epizodų, tie 17 centų sumuojasi“, – perspėjo novatoriškos istorijos mėgėjams skirtos tinklalaidės „The Memory Palace“ kūrėjas Nate‘as DiMeo.

Sektoriaus veteranas, kurio laida atsirado 2008 m., sakė, kad skeptiškai vertina masinį DI tinklalaidžių kūrimą.

Tačiau net jei klausytojų skonis smarkiai nesikeis, DI tinklalaidžių perteklius vis tiek gali „paveikti meno formą“, t. y. nepriklausomą podkastingą, kur dauguma laidų vos sugeba išsilaikyti.

Šiuo metu trys pagrindinės platformos – „Apple Podcasts“, „Spotify“ ir „YouTube“ – nereikalauja, kad kūrėjai atskleistų, ar tinklalaidė buvo sukurta DI.

„Mokėčiau pinigus už DI įrankį, kuris padėtų man prasibrauti pro tą triukšmą“, – sakė M. Spinellis, manantis, kad transliacijų milžinės neefektyviai sujungia nišinį turinį su tiksline auditorija.

J. Wright teigia, kad beprasmiška brėžti skiriamąją liniją tarp DI ir ne DI turinio, nes vienaip ar kitaip „viskas bus kuriama naudojant DI“.

Tačiau ji mano, kad DI sukurtos tinklalaidės su sintetiniais balsais taps atskiru žanru – panašiai kaip vaidybiniai filmai ir animacija, kurie ilgainiui įrodė savo istorijų pasakojimo galimybes ir patrauklumą.

„Žmonės, atmetantys visą DI sukurtą turinį, nes laiko jį šlamštu, klysta, nes yra daugybė puikaus ir patrauklaus DI turinio, kuris nusipelno jų susidomėjimo“, – sako J. Wright.

N. DiMeo taip nemano. Jis tinklalaidžių kūrimą lygina su romano skaitymu ar dainos klausymu.

Pasak jo, mes tiesiog norime užmegzti ryšį „su kokio nors kito žmogaus sąmone“: „Jei to nėra, manau, kad tada yra mažiau priežasčių klausytis.“