Mirė fizikas A. Audzijonis

  • Teksto dydis:

Eidamas 87-uosius metus, užgeso prof. Algirdas Audzijonis. Lietuva ir visa mokslininkų bendruomenė neteko Didžio pedagogo, fizikos mokslo ir fizikos didaktikos korifėjų – patriarchų, rašoma LEU Alumnų draugijos nekrologe.

A. Audzijonis gimė 1935 metais liepos 7 dieną Kėdainiuose. Greitai prabėgo nerūpestinga vaikystė mylinčioje šeimoje, tačiau paauglystei ir jaunystei teko sunkūs ir dramatiški karo ir pokario metai. „Be žinios“ dingo tėvas, motinai teko keisti gyvenamąsias vietas, vienai auginti ir auklėti sūnų.

Baigęs septynmetę mokyklą, Algirdas norėjo greičiau įsigyti specialybę ir pradėti savarankišką gyvenimą, padėti motinai. 1949 m. įstojo į Vilniaus elektrotechnikos technikumą ir po ketverių metų baigė jį „raudonu diplomu“. Atsivėrė galimybė stoti be konkurso į bet kurią aukštąją mokyklą. Algirdas pasirinko tuo metu labai prestižinį Kauno politechnikos institutą, ruošiantį aukštos kvalifikacijos inžinierius, tačiau mandatinė komisija netikėtai pasiūlė „padirbėti gamyboje“.

Tuomet A. Audzijonis pateikė dokumentus Vilniaus valstybiniam pedagoginiam institutui ir 1954 m. tapo Fizikos ir matematikos fakulteto studentu, o 1959 m. baigė institutą diplomu su pagyrimu ir paskiriamas institute asistentu. Jam vis rūpėjo eksperimentinis darbas. Jis padeda rengti mokomąsias laboratorijas, domisi Jono Grigo ir Algimanto Karpaus pradėtais kietojo kūno fizikos tyrimo darbais, padeda kurti mokslinių laboratorijų bazę.

1964 m. bando stoti į Puslaidininkių fizikos instituto aspirantūrą, bet vėl sutrukdo „slaptumo cenzas“. Tarpininkaujant prof. akademikui Adolfui Juciui, A. Audzijoniui pasiūloma teorinės fizikos aspirantūra Vilniaus universitete. 1971 m. A. Audzijonis tampa fizikos ir matematikos mokslų kandidatu („Stibio sulfido monokristalų optinės savybės“, disertacija apginta Vilniaus universitete (VU), disertacijos vadovas A. Karpus, J. Batarūnas), kuri 1993 m. nostrifikuojama į mokslų daktaro disertaciją. Šiuos tyrimui naudotus ir kitus monokristalus jam padėjo išauginti žmona chemikė Lina. Iš sočiųjų garų fazės jiems pavyko išauginti iki 200 g dydžio kristalų. Taip Pedagoginio instituto kristalų auginimo laboratorija tapo viena iš žinomiausių tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Net nekilo abejonių vykdant ūkiskaitinius, milijono rublių apimties darbus, už kuriuos buvo galima įsigyti moderniausių fizikos prietaisų, padėti statyti naujus Fizikos fakulteto rūmus, juos aprūpinant aparatūra ir įranga.

1997 m. A. Audzijonis apgina habilitacinį darbą gamtos mokslų (fizika) srityje („Juostinė sandara, optinės savybės, minkštoji moda SbSI ir Sb2S3 tipo kristaluose“, VU), o 1998 m. VPU Senatas jam suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. 1985–2011 m. jis vadovavo VPU Kietojo kūno optikos laboratorijai, o 1993-2013m. – Bendrosios fizikos katedrai.

A. Audzijonio svarbiausi moksliniai darbai buvo iš feroelektrinių puslaidininkių optinių savybių, juostinės sandaros, fazinių virsmų fizikos. Su kolegomis paskelbė per 200 mokslinių straipsnių, įformino 17 išradimų ir 9 patentus. Parašė knygas (su bendraautoriais): „Elektros laboratoriniai darbai“ (1997), „Molekulinės fizikos laboratoriniai darbai“ (2001), „Optikos laboratoriniai darbai“ (2001), „Elektromagnetizmo pagrindai“ (2005), „Fizikinis eksperimentas kietojo kūno optikos mokslinėje laboratorijoje“ (2007), „Puslaidininkių feroelektrinių kristalų virpesių spektrų ir elektroninės struktūros tyrimas“ (2007), „Optikos kursas su „Mathematica“ (2007), „Mechanikos laboratoriniai darbai nespecialistams“ (2009).

„Prigimtis ir gyvenimas suformavo Algirdo, galima sakyti, auksinį charakterį. Tai buvo nuostabiai geranoriškas, sugebantis spręsti konfliktus ir kolizijas kompromisu, pastebintis tik teigiamas kolegų gyvenimo puses, optimistas, darbo ir mokslo entuziastas, nors kiek ir paslaptingas, bet nuosaikiai nuolaidus. A. Audzijonis buvo puikus pedagogas, labai kruopščiai ir „įkandamai“ išdėstydavo sudėtingiausius fizikos reiškinius, studentų bene mėgstamiausias profesorius. Jį geru žodžiu atmena ne vienas šimtas Fizikos fakulteto absolventų, jo vadovaujami, net septyni fizikai sėkmingai apgynė daktaro disertacijas, tapo docentais, profesoriais“, – rašoma LEU Alumnų draugijos nekrologe.

LEU Alumnų draugija dėl prof. Algirdo Audzijonio mirties reiškia užuojautą velionio žmonai Linai – Adelaidai (Simanavičiūtei) Audzijonienei, kitiems šeimos nariams ir artimiesiems, bendradarbiams, buvusiems studentams, visiems pažinojusiems. Tebūna Lengva jam Vilniaus kalnelių žemelė.

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Laidojimo namuose „Ligamis“ – Sietyno g. 14, Vilniuje. Atsisveikinama pirmadienį, lapkričio 22 d., nuo 16 val. iki 21 val., ir antradienį, lapkričio 23 d., nuo 9 val. iki 12 val. 12 val. išlydėjimas į Karveliškių kapines.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Med.

Med. portretas
Ar buvo skiepytas ,kodėl nerašote.
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių