- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
10-ąją UNESCO Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitę iki spalio 31-osios tęsis tarptautinė konferencija, atspindinti pastarojo laiko aktualijas: dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimą. Tiek konferenciją, tiek ją lydintį Jaunimo forumą nuotoliniu būdu organizuoja UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius ir Pietų Korėjos Respublika.
Aptariama medijų ir informacinio raštingumo įtaka darniam vystymuisi, lygiateisiškumui ir taikai įgyvendinti, mokymasis visą gyvenimą, kritinis mąstymas, MIR (medijų ir informacinio raštingumo) įtaka rinkimų kampanijoms, moksliniams tyrimams, žmogaus teisių gynimui, neformaliam švietimui, saviraiškos laisvė, gebėjimai megzti dialogą, MIR ir dezinformacija bei propaganda.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksė Balčytienė ir Kristina Juraitė teigia, jog medijų ir raštingumo ugdymo poreikis, ypač pandemijos laikotarpiu išaugus dezinformacijos, netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų srautui, išlieka itin svarbus.
Kuo daugiau informacinių rizikų, tuo didesnis medijų raštingumo poreikis ir aktualumas, kad nepatektume į toksiškos informacijos pinkles.
Anot prof. A. Balčytienės, ypač svarbu akcentuoti informacinio ir medijų raštingumo poreikį visuomenei. „Augant informacijos srautui, plečiasi ir turinio kūrėjų ratas, su informacija gausėja ir dezinformacijos, kai kalbėti gali kiekvienas turintis tam galimybę. Raštingumo, susivokimo reikės nuolat, nes atverdami naujas technologines galimybes ir atrasdami komunikacinius sprendimus, mes sykiu spartiname (tiesiogiai paveikiame) socialinių ryšių kūrimo procesus“, – teigia VDU profesorė.
„Sparčiai besikeičianti informacinė erdvė iš kiekvieno informacijos vartotojo reikalauja žinojimo, kritinio mąstymo ir gebėjimų susiorientuoti informacijos pertekliaus akivaizdoje, atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, atsakingai elgtis su informacija ir valdyti iškylančias rizikas. Kuo daugiau informacinių rizikų, tuo didesnis medijų raštingumo poreikis ir aktualumas, kad nepatektume į toksiškos informacijos pinkles“, – perspėja prof. K. Juraitė.
Šiųmetės UNESCO Pasaulinės medijų raštingumo savaitės konferencijos tema „Priešinantis dezinfodemijai: medijų ir informacinis raštingumas visiems”. „Dezinfodemijos” naujadaras, prof. A. Balčytienės teigimu, konferencijos pavadinime ne atsitiktinis.
„Dezinformacija plinta masiškai. Kiekvienas esame potencialūs dezinformacijos kaip kokio biologinio viruso nešėjai. Tai, ką skaitome, kuo dalinamės socialiniuose tinkluose, tampa aktyviais masinę dezinformacijos grandinę palaikančiais veiksmais. Dezinfodemija – tai tarsi naujo reiškinio įvardinimas, siekiant pasakyti, kad šis reiškinys nevyksta be mūsų: tai veikia šalia mūsų ir su mūsų kiekvieno pagalba. Tad kyla klausimas: ar galima šiam reiškiniui pritaikyti karantino aspektą? Ar galima uždaryti viešąją skaitmenizuotą erdvę, ją visiškai išjungti ir išvalyti? Kas tai galėtume padaryti?“ – retoriškai klausia A. Balčytienė.
VDU atstovė Rimgailė Dikšaitė primena, jog 2018 m. UNESCO Pasaulinį medijų ir informacinio raštingumo konferencija vyko Vytauto Didžiojo universitete. Pernai VDU Politikos ir diplomatijos fakultete buvo įkurtas UNESCO-UNITWIN medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras, kuriame yra vykdomi moksliniai tyrimai, mokymai, ekspertinių žinių sklaida. Šiemet Viešosios komunikacijos katedroje parengtas naujas, laisvai pasirenkamas studijų dalykas „Žurnalistika dezinformacijos amžiuje“, kurio tikslas suteikti teorinių bei analitinių žinių apie šiuolaikinių medijų aplinką, dezinformacijos iššūkius ir žurnalistikos svarbą pokyčių akivaizdoje.
„VDU Viešosios komunikacijos katedros tyrėjai kartu su partneriais iš Austrijos, Graikijos, Ispanijos, Kipro, Liuksemburgo ir Prancūzijos vykdo ERUM projektą, kurio tikslas – kelti būsimų žurnalistų rengimo kokybę, stiprinti jų medijų raštingumo kompetencijas bei atsparumą dezinformacijai, ugdyti įrodymais ir faktais pagrįstos informacijos rengimo įgūdžius. Šiuo metu atliekama žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų apklausa apie žurnalistikos situaciją ir jos iššūkius pandemijos metu“, – sako prof. K. Juraitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...