Straipsnyje žurnale „Science Advances“ pirmą kartą palyginami prieš 7 tūkst. metų centrinėje Europoje gyvenusių moterų ir dabartinių moterų, konkrečiai – irkluotojų ir britų koledžų studenčių, kaulai.

Ankstesnių tyrimų metu būdavo lyginami moterų ir vyrų kaulai, bet pagal tokį principą tikriausiai nepakankamai įvertinamas moterų darbo krūvis, nes vyrų kaulai „į apkrovą reaguoja akivaizdžiau nei moterų kaulai“, sakoma straipsnyje.

Fizinis krūvis arba jo nebuvimas gali paveikti kaulo tankumą ir formą.

Mokslininkai nustatė, kad neolito moterų, gyvenusių prieš 7-7,4 tūkst. metų, rankų kaulai buvo 11-16 proc. stipresni nei elitinio Kembridžo universiteto Moterų irklavimo klubo (Women's Boat Club) narių.

Dauguma klubui priklausančių irkluotojų yra dvidešimt kelerių metų amžiaus ir turi apie septynerių metų treniruočių stažą. Jos treniruojasi po 21 valandą per savaitę ir nuirkluoja vidutiniškai po 120 kilometrų.

Ankstyvųjų ūkininkių rankos buvo beveik 30 proc. stipresnės nei vidutinės Kembridžo studentės, nurodoma straipsnyje.

„Interpretuodami (duomenis apie) moterų kaulus konkrečiu moterų aspektu galime įžvelgti, koks intensyvus, įvairus ir sunkiu darbu apibūdinamas buvo jų gyvenimas, pateikiantis užuominų apie nematomą moterų darbo tūkstančių metų istoriją“, – sakė pagrindinė straipsnio autorė Alison Macintosh (Alison Makintoš) iš Kembridžo universiteto.

Kitaip negu irkluotojos, atliekančios vienodus judesius, priešistorinės moterys atlikdavo tiek daug įvairių darbų, kad mokslininkams pagal kaulus buvo sunku identifikuoti kokią nors konkrečią veiklą.

Kol nebuvo išrastas plūgas, visi sėjos, apdirbamo, pjūties darbai būdavo atliekami rankomis, sakė A. Macintosh.

„Moterims tikriausiai taip pat reikėdavo parūpinti pašaro ir vandens naminiams gyvuliams, apdoroti pieną ir mėsą, paversti kailius ir vilną tekstile“, – pridūrė ji.

Svarbi moterų darbų dalis taip pat buvo grūdų malimas primityviomis trinamosiomis girnomis.

„Mūsų išvados rodytų, kad tūkstančius metų sunkus moterų rankų darbas buvo lemiama ankstyvojo ūkininkavimo ekonomikų varomoji jėga“, – sakė studijos bendraautorius Jay Stockas (Džėjus Stokas) iš Kembridžo universiteto.

„Tyrimas parodo, ką galime sužinoti apie žmonijos praeitį, geriau suprasdami dabartines žmonių variacijas“, – pridūrė jis.