Vis dėlto mažytė genetinio paveldo dalis kai kurių Ramiojo vandenyno pietvakarių salų gyventojų genome gali būti užsilikusi nuo dar ankstesnės migracijos.

Tokia išvada, trečiadienį paskelbta žurnale „Nature“, yra daroma remiantis trimis studijomis, pagristomis šiuolaikinių žmonių iš viso pasaulio DNR tyrimais.

Mūsų rūšis (Homo sapiens) atsirado maždaug prieš 200 tūkst. metų Afrikoje. Iš ten žmonės pasklido po visą pasaulį, o mokslininkai vis dar stengiasi išsiaiškinti šios ekspansijos laiką.

Naujieji darbai remiasi faktu, kad žmogaus DNR laikui bėgant kaupia mažyčius pasikeitimus. Šia ypatybe galima pasinaudoti kaip laikrodžiu ir apskaičiuoti, prieš kiek laiko kokios nors dvi populiacijos atsiskyrė viena nuo kitos. Tokiu metodu negalima atskleisti visų migracijos iš Afrikos epizodų, bet galima atskleisti tuos, kurie paliko kokį nors genetinį palikimą, išlikusį iki mūsų dienų.

Mokslininkai ilgą laiką kėlė prielaidą, kad toks išėjimas buvo vienas, susijęs su viena populiacija, iškeliavusia iš Afrikos maždaug prieš 40–80 tūkst. metų. Šios populiacijos nariai Juodąjį žemyną tikriausiai paliko per ilgoką laikotarpį, o ne vienu metu iš karto.

Tačiau kai kuriuose darbuose pateikiama užuominų apie ankstesnę migraciją prieš 120–130 tūkst. metų.

Viename iš naujųjų straipsnių sakoma, kad ankstesnės migracijos pėdsakų buvo aptikta Papua ir Naujosios Gvinėjos čiabuvių genome. Mažiausiai 2 proc. tų į šiaurę nuo Australijos esančių salų gyventojų DNR rodo, kad jie galbūt kilo iš populiacijos, nuo afrikiečių atsiskyrusios maždaug prieš 120 tūkst. metų, pranešė Tartu mieste įsikūrusios Estijos Biocentro ir kitų institucijų mokslininkai. Atliekant šį tyrimą buvo išanalizuota 483 žmonių DNR, paimta 148 populiacijose visame pasaulyje, iš jų šešiose Papua ir Naujosios Gvinėjos gyventojų bendruomenėse.

Kituose dviejuose straipsniuose teigiama, kad ankstesnės migracijos genetinis indėlis tikriausiai buvo labai mažas, jeigu apskritai pasireiškė. Vieno iš šių tyrimų metu buvo ištirta 300 žmonių DNR mėginiai, surinkti 142 įvairių bendruomenių, o per kitą analizuota 25 Papua ir Naujosios Gvinėjos gyventojų bei 83 Australijos aborigenų genetinė medžiaga.

Apskritai dauguma įrodymai rodo, kad dabartiniai ne Afrikoje gyvenantys žmones yra susiję su vienu vieninteliu egzodu iš Afrikos, sakė Harvardo medicinos mokyklos tyrėjas Davidas Reichas (Deividas Reičas), straipsnio apie 142 populiacijas autorius.

Sietle įsikūrusio Vašingtono universiteto mokslininkas Joshua Akey (Džošua Akis), „Nature“ komentaro apie minimus straipsnius bendrautorius, sakė, kad šiuolaikinių žmonių kilmės ryšys su vieninteliu egzodo atveju atrodo tvirtas.

Niujorko universiteto mokslininkas Toddas Disotellas (Todas Disotelas), kuris šiuose tyrimuose nedalyvavo, savo ruožtu sakė, kad užuominos Papua ir Naujosios Gvinėjos gyventojų genetinėje medžiagoje apie ankstesnę migraciją gali būti atsiradusios ir dėl kokios nors kitos priežasties. Visų trijų tyrimų analizės yra labai sudėtingos, pažymėjo jis.