- Martynas Tovarovas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nėra negražių ar silpnų žmonių. Arba pasaulį, kuriame galima užtikrinti, kad gimtų mėlynakis, tamsiaplaukis, stipresnis, protingesnis žmogus. Genų inžinieriai teigia, kad ateityje tai gali tapti įmanoma – tereikia pašalinti nepageidaujama geną ir pakeisti norimu.
Daktaras Davidas Kingas, Londone gyvenantis genetikas ir bioetikas, įkūrė nepriklausomą stebėtojų organizaciją „Human Genetic Alert“. Šie žmonės siekia užkirsti kelią genetinio tobulinimo idėjai arba, kaip sako pats įkūrėjas, technokratiniam žmonių problemų sprendimo būdui.
– Kai kurie istorikai sako, kad Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija siekė sukurti „superžmogų“, kuris būtų stipresnis už kitus, nereiklus ir ištikimas. Tačiau tuo metu mokslas nebuvo taip pažengęs. Ar realios galimybės keisti ir tobulinti žmones šiais laikais?
– Kai kurie dalykai bus įmanomi. Teoriškai kai kurie dalykai jau yra įmanomi. Sakykime, Didžiojoje Britanijoje raudoni plaukai yra nepageidaujamas bruožas, ir raudonplaukiai žmonės dažnai įžeidinėjami. Prieš kelerius metus danų spermos bankas (pagrindinis donorų spermos tiekėjas Jungtinei Karalystei) įvedė naują tvarką ir nusprendė daugiau nepriimti spermos iš raudonplaukių žmonių. Mes jau matome, kad tokie dalykai vyksta.
O šiemet britų vyriausybė iš esmės pritarė ir teigiamai žiūri į legalizavimą metodo, kuriuo pirmą kartą bus galima keisti žmogaus genomą. Jie peržengė liniją, kurios įvairių šalių bioetikai nusprendė neperžengti. Prieš kelerius metus mokslininkai taip pat sukūrė genetiškai modifikuotą žmogaus embrioną, kuris, žinoma, vėliau buvo sunaikintas. Po truputį šie dalykai tampa technologiškai įmanomi, ir vyriausybės pradeda sakyti: „Gerai, leiskime tai daryti.“
– Ar genetinis žmonių tobulinimas, tiesiogine to žodžio prasme, yra kažko tobulinimas, darymas pažangesniu?
– Įdomiai klausiate. Dauguma žmonių iš tiesų sakytų „žinoma – jeigu tai tobulinimas, žmogus daromas pažangesnis“. Aš žiūriu kitaip ir manau, kad žmonės nori save tobulinti dėl visuomenės diskriminacijos. Todėl tų dalykų nevadinu patobulinimu – iš tikrųjų manau, kad tie metodai blogina visuomenę. Mes turime spręsti diskriminacijos problemą – tada turėsime tobulesnę visuomenę ir negalvosime apie tarpusavio konkurenciją, kas tariamai yra geresnis. Esu įsitikinęs, kad įvyks tragedija, jei vieni vaikai gims genetiškai pranašesni už kitus. Tai atvirkščia pažangiai visuomenei.
– Tačiau kai kurie mokslininkai gali sakyti, kad tai greitas būdas suteikti žmonėms laimingesnį gyvenimą, padaryti juos stipresnius, protingesnius. Kur matote grėsmę?
– Pagrindinė priežastis, kodėl žmonėms šiuo metu netaikoma genų inžinerija, yra technologijų netikslumas. Tarkim, jei įterpsi naują geną, kitas genas gali būti sunaikintas ir tai sukels vaikui medicininių problemų. Tačiau dabar yra genetinis testas, kuris per nėštumą leidžia tėvams ištirti vaisių – atrasti nepageidaujamą geną ir nutraukti nėštumą. Dėl tos priežasties 90 proc. nėštumų nutraukiama, kai kūdikis turi Dauno sindromą. Tam tikra prasme galiu suprasti mokslininkų norą padėti, tačiau jie visiškai nesupranta, kas gali žmonėms padėti.
Neseniai kalbėjau su mokslininku ir jis paklausė: „Jeigu visi mūsų vaikai turėtų geną, kuris būtų atsparus ŽIV virusui? Argi tai nebūtų gerai?“ Galima suprasti jų gerus norus, tačiau vėl mąstau kitaip – tai klasikinis technokratinio mąstymo pavyzdys. Iš tikrųjų ŽIV viruso problemą turime tik dėl įvairiausių socialinių priežasčių, kurios ir lėmė šią epidemiją. Todėl ir turime kreipti dėmesį į tas socialines problemas. Yra sena patarlė: „Kai vienintelis turimas įrankis yra plaktukas – visos problemos atrodo kaip vinis.“ Mokslininkai turi savo įrankį (mokslą) ir mano, kad mokslu gali išspręsti visas problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...