„Sveikinimai NASA ir visiems, kurių sunkus darbas padarė istorinį „Perseverance“ nusileidimą įmanomą. Šiandien dar kartą įrodyta, kad su mokslo galia ir amerikiečių išradingumu niekas nėra anapus galimybių ribų“, – tviteryje parašė jis.

Prieš septynis mėnesius paleistas NASA Marso tyrimų zondas „Mars 2020“ ketvirtadienį įveikė trumpiausią ir labiausiai įtemptą savo misijos etapą – „septynias siaubo minutes“, kai nuleidžiamasis modulis, nešantis marsaeigį „Perseverance“, turėjo nutūpti ribotoje teritorijoje Raudonosios planetos paviršiuje.

„Tai vienas sunkiausių manevrų, kuriuos atliekame šioje srityje, ir beveik 50 proc. kosminių aparatų, pasiųstų ant Marso paviršiaus, buvo prarasti“, – sakė „Mars 2020“ projekto vadovo pavaduotojas Mattas Wallace'as (Metas Volesas).

„Nutūpimas patvirtintas“, – apie 15 val. 55 min. JAV Rytų pakrantės (22 val. 55 min. Lietuvos) laiku pareiškė operacijų vadovė Swati Mohan (Svati Mohan), o misijos kontrolės komanda NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje ėmė džiūgauti.

Autonomiškai valdoma procedūra įvyko apie 11 minučių anksčiau – tiek laiko reikia, kad iš Marso į Žemę atskrietų radijo signalas, nešantis informaciją apie misijos būklę.

Pagrindinė „Perseverance“ užduotis bus ieškoti įrodymų, kad planetoje galėjo egzistuoti senovinės gyvybės formų.

Per kelerius metus „Perseverance“ bandys surinkti 30 uolienų ir dirvožemio mėginių, kurie kažkuriuo metu 4-e dešimtmetyje bus išsiųsti atgal į Žemę laboratorinei analizei atlikti.

Toną sveriantis nedidelio visureigio dydžio aparatas turi 19 kamerų ir du mikrofonus, kurie, kaip tikisi mokslininkai, leis pirmąkart įrašyti Marso garsus.

Naujasis marsaeigis taip pat turi 2 m ilgio robotizuotą ranką ir pažangiausių instrumentų rinkinį, padėsiantį pasiekti jo mokslinius tikslus.