Neandertaliečiai, artimiausi šiuolaikinių žmonių giminaičiai, kurie išnyko prieš maždaug 38 tūkst. metų, naudojo pigmentus, rinko paukščių plunksnas ir kriaukles, o kartais šiuos daiktus laidodavo su mirusiaisiais.

Dabar vienoje kasinėjimų vietoje Kryme rastas 1,5 cm kaulo fragmentas rodo, kad jie galėjo išraižyti linijas taip, kad jos atrodo tyčinės ir galbūt turinčios simbolinę ar dekoratyvinę prasmę.

Mikroskopinė analizė parodė, kad iš pradžių buvo išraižyti šeši grioveliai, paskui – dar du, galbūt siekiant atstumus tarp jų padaryti vienodesnius.

„Todėl galėjome pademonstruoti, kad neandertaliečiai raižė ketindami sukurti vizualiai harmoningą ir galbūt simbolinį motyvą“, – sakė Bordo universiteto paleontologas Francesco d'Errico (Frančeskas d'Erikas), pagrindinis straipsnio žurnale „PLOS ONE“ autorius.

„Buvo bent jau tam tikrų estetinių priežasčių (padaryti) šias žymes – dėl jų taisyklingumo – ir tyčiniam jų padarymui reikia tam tikro profesionalumo“, – sakė jis AFP.

Turime neandertaliečių genų

Tyrimas vadinamas „pirmuoju, pateikiančiu tiesioginių įrodymų simboliniam argumentui dėl sąmoningo paukščio kaulo modifikavimo“.

Neandertaliečiai gyveno jau prieš maždaug 200 tūkst. metų. Maždaug 10 tūkst. metų jie gyveno greta šiuolaikinių žmonių.

Paskutiniai neandertaliečių pėdsakai yra maždaug 38 tūkst. metų senumo, sako mokslininkai.

Tačiau neandertaliečiai visiškai neišnyko: dėl jų kryžminimosi su šiuolaikiniais žmonėmis mes turime nuo dviejų iki keturių procentų neandertaliečių genų.