Šis metodas supaprastino sudėtingų biologinių darinių, tokių kaip virusai, ląstelių organelės ir baltymų molekulės, tyrimus bei leido smarkiai padidinti jų atvaizdų skiriamąją gebą – netgi įžiūrėti atskirus atomus, pažymėjo žiuri.

Dėl šio atradimo „mokslininkai dabar gali paprastai gauti biomolekulių trimatės struktūros atvaizdų“, sakoma Nobelio chemijos komiteto pranešime. Tyrėjai sukūrė metodą, leidžiantį „akimirksniu užšaldyti“ biologines molekules ir vizualizuoti iki tol niekada nestebėtus procesus.

Šios inovacijos yra itin reikšmingos „tiek gyvybės chemijos esminiam supratimui, tiek farmacijos preparatų kūrimui“. Be kita ko, šis metodas leidžia laikyti biomolekules užšaldytas jų natūralioje būsenoje, be dažiklių ar fiksatorių.

„Kai mokslininkai pradėjo įtarti, kad smegenų pažeidimų epidemiją naujagimiams Brazilijoje sukėlė Zikos virusas, jie krioelektroninės mikroskopijos metodu vizualizavo tą virusą“, – teigiama Nobelio chemijos komiteto pranešime. Pasak J.Franko, šio metodo potencialas yra „didžiulis“.

Krioelektroninė mikroskopija reiškia, kad medicina dabar „stebi procesus ląstelėje“, o ne koncentruojasi į organus, sakė J.Frankas telefonu per spaudos konferenciją su Švedijos karališkąja mokslų akademija.

1942 metais gimęs J.Dubochet yra Šveicarijos Lozanos universiteto biofizikos garbės profesorius Vokietijoje 1940 metais gimęs J.Frankas šiuo metu dirba Kolumbijos universitete Niujorke. 1945 metais Škotijos mieste Edinburge gimęs R. Hendersonas yra Kembridže įsikūrusios Medicinos tyrimų tarybos (MRC) Molekulinės biologijos laboratorijos programos vadovas.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties metines, kiekvienam laureatui bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Laureatai taip pat lygiomis dalimis pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų).

Praeitais metais Nobelio chemijos premija buvo paskirta prancūzui Jeanui-Pierre'ui Sauvage'ui (Žanui Pjerui Sovažui), britui Jamesui Fraseriui Stoddartui (Džeimsui Freizeriui Stodartui) ir olandui Bernardui L.Feringai (Bernardui L.Feringai) už molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.