Ar kada teko bėgti įbridus į vandenį? Ir kaip greitis? Iki Usaino Bolto pasiekimų turbūt toloka? Žinoma, kad taip. Tačiau dabar yra šis režisieriaus Julie Gautier trumpametražis filmas. Filmas apie fantastiškais greičiais okeano dugnu lakstantį narą. Jis atrodo toks siurrealistinis ir neįtikėtinas, kad jį galima palaikyti montažu, klastote ar dar kokia nors gudrybe. Tačiau taip nėra. Viskas nufilmuota iš tiesų. Viskas nufilmuota Žemėje. Tiesa, ne ant žemės.

Šiuose filmuotuose kadruose be specialios kvėpavimo įrangos paniręs naras Guillaume Néry bėga po vandeniu. Bėga greičiu, apie kokį gal net sausumoje būtų galima tik pasvajoti. Vis dėlto tai nėra fikcija.

Tokius stebuklus po vandeniu išdarinėti galima už maždaug 355 km į šiaurės rytus nuo Tahičio – didžiausios Prancūzijos Polinezijai priklausančios salos Ramiajame vandenyne. Netoli salos yra Rangiroa atolas. O tame atole – Tiputos tarpeklis. Jame viskas ir nufilmuota.

Tokį greitį po vandeniu naras pasiekia dėl Tiputos tarpeklyje tekančios vandenyno srovės. Šie kadrai – bene vaizdingiausia medžiaga, padedanti suvokti, kas yra ir kokių galių turi povandeninės srovės. Greitis, kurį G. Nery pasiekia šiuose kadruose, įprastomis sąlygomis po vandeniu sunkiai būtų pasiekiamas net ir su specialia įranga ar plaukmenimis.

Tiputos tarpeklis – populiari nardymo mėgėjų vieta. Tarpeklis skiria Avatoru ir Tiputos kaimelius. Australietiškos vasaros mėnesiais (nuo gruodžio iki kovo) čia dažnai užklysta didieji kūjagalviai rykliai ir didžiosios rajos.

OCEAN GRAVITY from Les films engloutis on Vimeo.