Pereiti į pagrindinį turinį

Nobelio chemijos premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams

2019-10-09 09:50

Šių metų Nobelio chemijos premija trečiadienį buvo paskirta amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui) „už ličio jonų baterijų sukūrimą“.

„Ši lengva, pakartotinai įkraunama ir galinga baterija dabar naudojama visur, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant nešiojamaisiais kompiuteriais bei elektriniais automobiliais. [Baterija] taip pat gali saugoti reikšmingą saulės ir vėjo energijos kiekį, sudarydama sąlygas visuomenei be iškastinio kuro“, – paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„1991-aisiais į rinką pirmą kartą patekusios ličio baterijos iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimus“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad jos yra „nepaprastai naudingos žmonijai“.

Laureatai po lygiai pasidalys premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.

„Twitter“ nuotr.

Trijulei premiją įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Pernai ši premija atiteko amerikiečiams Frances Arnold (Fransis Arnold) ir George'ui P. Smithui (Džordžui P. Smitui) bei britui Gregory P. Winteriui (Gregoriui P. Vinteriui), kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.

F. Arnold buvo tik penkta moteris, gavusi šį prestižiškiausią chemijos apdovanojimą nuo 1911 metų, kai buvo pagerbta Marie Curie (Mari Kiuri).

Taikos premija – penktadienį

Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas (Filipas Džeimsas Edvinas Piblsas), šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) ir šveicarų astronomas Didier Queloz (Didjė Kelo).

Ketvirtadienį bus apdovanoti net du Nobelio literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Tarp pretendentų gauti Nobelio literatūros premijas minimi kanadiečių poetė Anne Carson (En Karson), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), rumunų poetas ir romanistas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku) ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk).

Penktadienį veiksmas persikels į Oslą, kur bus paskirta Nobelio taikos premija. Lažybininkai prognozuoja, kad ji atiteks 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).

Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės paskutinis, ekonomikos premijos laureatas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų