Kosminis modulis, nešantis pirmąjį Kinijos mėnuleigį, šeštadienį sėkmingai nusileido ant mūsų planetos palydovo paviršiaus, parodė valstybinė televizija.

Šis aparatas tapo pirmuoju, švelniai nutupdytu Mėnulyje moduliu per beveik keturis pastaruosius dešimtmečius. Ši sėkmė tapo svarbiu pasiekimu kylančios supervalstybės ambicingoje kosminėje programoje.

Mokslininkai prapliupo ploti, kai kompiuterinis nusileidimo modulio atvaizdas buvo parodytas nusileidžiantis ant Mėnulio paviršiaus dideliuose ekranuose Pekine įsikūrusiame skrydžių valdymo centre, rodyta per tiesioginę valstybinės Kinijos centrinės televizijos (CCTV) transliaciją. "Chang'e 3" misijos nusileidimo modulis, nešantis mėnuleigį "Yutu" ("Nefritinis triušis") nutūpė praėjus 12 dienų nuo starto; į kosmosą jį iškėlė nešančioji raketa "Long March 3B".

Kinija tapo trečia valstybe, surengusia mėnuleigio misiją – po JAV ir buvusios Sovietų Sąjungos, kuri taip pat atliko paskutinį švelnų kosminio aparato nutupdymą Mėnulyje prieš 37 metus.

Aparatas nusileido senovinėje 400 kilometrų pločio lygumoje, žinomoje kaip Vaivorykštės įlanka (Sinus Iridum).

Nusileidimas bus „sudėtingiausia“ šios misijos dalis, nurodė Kinijos mokslų akademija pranešime, kuris buvo paskelbtas oficialioje „Chang'e 3“ misijos paskyroje „Weibo“ tinkle.

Nusileidimo aparatas lygią aikštelę rado naudodamas jutiklius ir trimates nuotraukas. Nusileidimo varikliai buvo įjungti 100 metrų aukštyje ir švelniai nukreipė aparatą į numatytą poziciją.

Sėkmingas "Chang'e 3" skrydis atkreipė pasaulio dėmesį į Pekino sparčiai vystomą kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.

Dešimčia metų anksčiau Kinija pasiuntė į kosmosą pirmąjį savo astronautą. Pekinas taip pat planuoja iki 2020 metų įkurti pirmąją savo nuolatinę kosminę stotį ir galiausiai nuskraidinti žmones į Mėnulį.