Glotnios apledėjusios lygumos matyti Plutono paviršiaus naujausiosios nuotraukose, paskelbtose penktadienį – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondui anksčiau šią savaitę praskriejus arti šios nykštukinės planetos.

Minimos lygumos plyti Plutono šiaurėje tarp stūksančių kalnų – kairiau nuo širdies pavidalo masyvo, kurį NASA pavadino Tombo regionu (Tombaugh Regio), vidurio. Ši planetos paviršiaus sritis taip pavadinta Plutoną 1930 metais atradusiam astronomui Clyde'ui Tombaugh (Klaidui Tombo) pagerbti.

Ledo lygymų sritį vagoja įdubos, panašios į plyšius užšalusiame dumble Žemėje.

Toje vietoje nepastebėta jokių smūginių kraterių, nors Plutonas skrieja vadinamojoje Kuiperio (Koiperio) juostoje, kurioje, mokslininkų nuomone, susidūrimai su smulkiais asteroidais, kometomis ir meteoritais turėtų būti dažni.

NASA paskelbė, kad matoma lyguma susidariusi ne anksčiau negu prieš 100 mln. metų ir kad Plutono paviršių tebeformuoja aktyvūs geologiniai procesai.

Tačiau tų procesų mechanizmas išlieka mįsle.

„Tokį reljefą nelengva paaiškinti“, – sakė zondo „New Horizons“ misijos geologijos, geofizikos ir vaizdo informacijos komandos vadovas Jeffas Moore'as (Džefas Muras), dirbantis NASA Ameso (Eimso) tyrimų centre, įsikūrusiame Mofet Filde, Kalifornijoje.

Šiuo metu svarstomos dvi teorijos. Tikėtina, kad tos lygumos susiformavo traukiantis paviršiaus medžiagai – panašiai, kaip džiūdamas susitraukia dumblas sako NASA.

Taip pat tikėtina, kad suskeldėjusią lygumą galėjo suformuoti planetos gelmėse vykstanti konvekcija – kai veikiant kokiam nors šilumos šaltiniui Plutono branduolyje keičiasi planetos paviršiaus sluoksniai, sudaryti iš sušalusio anglies viendeginio, metano ir azoto.

„Artimo kontakto analizė dar tik prasideda“, – pažymėjo J.Moore'as.

„Kad ir kokios nepaprastos ir provokuojančios būtų šios nuotraukos, mūsų tyrimų dar tik pirmosios stadijos. Vis dar svarstome pačias įvairiausias hipotezes. Puikiai suvokiame, kad daryti skubotas išvadas gali būti labai pavojinga“, – aiškino jis.

Zondas „New Horizons“ arčiausiai Plutono praskriejo antradienį, pirmąkart per kosminių tyrimų istoriją iš taip arti rinkdamas informaciją apie tolimąją planetą nykštukę.

Branduoline energija varomas kosminis aparatas skrieja erdve jau beveik 10 metų ir sukorė 4,8 mlrd. kilometrų, kad pasiektų Plutoną. Dabar jis juda tolyn į Kuiperio juostą.