Australopiteko patelės (Australopithecus afarensis) griaučiai buvo aptikti Etiopijoje 1974 metais. Liusi ilgą laiką buvo seniausia mokslui žinoma jos rūšies atstovė ir pakeitė supratimą apie žmonijos protėvius.

Liusi kaulai bus eksponuojami kartu su Selam – australopiteko kūdikio, gyvenusio maždaug 100 tūkst. metų anksčiau nei Liusi, – fosilija, rasta toje pačioje vietoje 25 metais vėliau.

Donaldas Johansonas, atradęs Liusi, ir Zeresenay Alemsegedas (Zeresenajus Alemsegedas), atradęs Selam, dalyvaus parodos atidaryme Prahoje.

„Selam niekada nebuvo eksponuojama už Etiopijos ribų, o Liusi buvo eksponuojama tik kartą Jungtinėse Valstijose“, – sakė Nacionalinio muziejaus direktorius Michalas Lukesas, kai kaulai rugpjūčio 15-ąją atkeliavo į Prahą.

Jis pridūrė, kad kaulai, kuriuos paskolino Etiopijos nacionalinis muziejus Adis Abeboje, yra vieni „brangiausių ir seniausių paleoantropologinių eksponatų pasaulyje“.

52 fragmentai bus eksponuojami 60 dienų parodoje „Žmogaus kilmė ir fosilijos“.

Etiopijos paveldo agentūros direktorius Abebaw Ayalew Gella (Abeba Ajalė Gela) teigė, kad paroda „reklamuoja Etiopiją kaip žmonių kilmės šalį“.

„Liusi (...) pakeitė žmonių protėvių tyrimų eigą, pirmiausia dėl jų išsamumo, o antra – dėl amžiaus“, – sakė A. Ayalew Gella.

„Selam fosilija yra unikali dėl savo amžiaus (...) Tai kūdikio, mirusio dvejų metų ir septynių mėnesių amžiaus, fosilija“, – pridūrė jis.

Įkvėpta bitlų

Liusi kaulų rinkinį dabar sudaro suakmenėję dantų likučiai, kaukolės fragmentai, dubens ir šlaunikaulio dalys.

1,1 metro ūgio ir 29 kilogramų svėrusios Liusi griaučiai vėliausią kartą iš Etiopijos buvo išvežti 2007–2013 metais, kai buvo eksponuojami JAV muziejuose.

Homininė buvo pavadinta pagal grupė „The Beatles“ dainą „Lucy in the Sky with Diamonds“, kurios po atradimo klausėsi ją radusi komanda.

Liusi vaikščiojo dviem kojomis ir, manoma, mirė būdama 11–13 metų – tokio amžiaus šios rūšies individas laikytas suaugusiu.

Ilgą laiką laikyta seniausiu kada nors rastu žmogaus protėviu, Liusi šio statuso neteko 1994 metais, kai Etiopijoje buvo atrasta Ardi, Ardipithecus ramidus patelė, gyvenusi prieš 4,5 mln. metų.

2001 metais Čade buvo rasta Toumai – kaukolė, kurios amžius siekia šešis ar septynis milijonus metų, o tai rodo, kad žmonių šeima gali būti atsiradusi daug anksčiau, nei manyta anksčiau.

2016 metais atliktame tyrime mokslininkai teigė, kad Liusi turėjo stiprius žastus, o tai rodo, kad ji reguliariai laipiojo medžiais.

Tyrimo išvadose teigiama, kad ji taip pat turėjo gana silpnas kojas, kurios nebuvo naudojamos laipiojimui.

Vieno iš Liusi kaulų lūžio analizė parodė, kad ji tikriausiai mirė nukritusi nuo aukšto medžio.