Pereiti į pagrindinį turinį

Prancūzijos Gvianoje startavo naują kosminį teleskopą nešanti raketa

2021-12-25 13:17

Nešančioji raketa „Ariane V“, nešanti iki šiol didžiausią ir pajėgiausią kosminį teleskopą, šeštadienį sėkmingai pakilo nuo starto aikštelės Prancūzijos Gvianoje,  šeštadienį pranešė prancūzų kosmoso technologijų milžinė „Arianespace“.

Scanpix nuotr.

Nekantriai laukiamas Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminio teleskopo (JWST) iškėlimas buvo ne kartą atidėtas, bet galiausiai jį nešanti raketa startavo iš Kuru kosmodromo 13.20 val. Prancūzijos (14.20 val. Lietuvos) laiku.

„Teleskopas sėkmingai įskriejo į orbitą“, – sakoma „Arianespace“ pranešime.

Teleskopą nešanti kapsulė nuo raketos antrosios pakopos atsiskyrė po stato praėjus 27 minutėms ir 7 sekundėms, skriedama apie 1 400 km aukštyje. Kiek vėliau išsiskleidė saulės elementų „sparnai“ ir ryšio su Žeme antena.

Projektas buvo pradėtas įgyvendinti dar 1989 metais. Tuomet planuota pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje į kosmosą iškelti didžiausią ir galingiausią teleskopą. Tačiau dėl techninių kliūčių projektą teko ne kartą atidėti, o jo pirminis biudžetas patrigubėjo iki beveik 10 mlrd. JAV dolerių (8,8 mlrd. eurų).

Naujasis teleskopas suksis orbita aplink Saulę, už 1,5 mln. km nuo Žemės. Planuojama, kad tą atokų tašką aparatas pasieks per mėnesį.

JWST turėtų atsiųsti naujų duomenų, galbūt padėsiančių mokslininkams geriau suprasti Visatos kilmę ir raidą, taip pat surinks informacijos apie egzoplanetas.

Buvusio NASA direktoriaus Jameso E. Webbo (Džeimso Edvino Vebo) vardu pavadintas teleskopas turi tapti pamaina turėtų tapti pamaina legendiniam Hubble'o (Hablo) kosminiam teleskopui. Naudodamiesi juo astronomai galės pažvelgti, kaip Visata atrodė prieš 13 mlrd. metų.

Kalbėdamas per socialinius tinklus vienas iš JWST projekto kūrėjų Johnas Matheras (Džonas Materas)  vaizdžiai apibūdino teleskopo, daugiausiai rinksiančio informaciją infraraudonųjų spindulių diapazone, jautrumą.

„#JWST gali pamatyti kamanės skleidžiamą šilumos pėdsaką tokiu pat atstumu, kokiu yra nutolęs Mėnulis“, – aiškino jis.

Visi šie pajėgumai bus reikalingi siekiant aptikti silpną švytėjimą, paskleistą prieš milijardus metų susidariusių pačių pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų.

„Išskirtinės priemonės“

Naujasis teleskopas neturi lygių pagal dydį ir sudėtingumą.

Jo 6,5 metro skersmens pagrindinis veidrodis, triskart didesnis už Hubble'o teleskopo, yra sudarytas iš 18 šešiakampių segmentų.

Veidrodis toks didelis, jog jį reikėjo sulankstyti, kad tiptų į raketą.

Šis manevras buvo atliktas procedūros tikslumą matuojant lazeriais. NASA laikėsi itin griežtų saugos priemonių, kad ant teleskopo veidrodžių nepatektų nė menkiausių dalelių.

Kad apsaugotų jautrius prietaisus kylant, „Arianespace“ krovinių kapsulėje įtaisė specialią slėgio mažinimo sistemą.

„Išskirtinės priemonės išskirtiniam klientui“, – ketvirtadienį kalbėdamas Kuru sakė vienas Europos kosmoso agentūros (EKA) pareigūnas.

Veidrodžio ir kitų elementų išskleidimas truks dvi savaites. Šis itin sudėtingas procesas privalo būti atliktas nepriekaištingai, kad teleskopas veiktų kaip numatyta.

Jo orbita bus daug toliau nei Hubble'o teleskopo, nuo 1990 metų besisukančio aplink Žemę 600 km aukštyje.

JWST bus laikomas vadinamajame 2-ajame Lagrange'o (Lagranžo) taške. Ši vieta buvo pasirinkta, nes Žemė, Saulė ir Mėnulis visuomet bus toje pačioje nuo saulės spindulių teleskopą saugančio didžiulio ekrano pusėje.

Planuojama, kad J. Webbo teleskopas oficialiai pradės veikti birželį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų