Vieni kosmologai teigia, kad kosmosas pradėjo eksponentiškai plėstis po Didžiojo sprogimo. Anot jų, šis plėtimasis arba „infliacija“ trunka amžinai, išskyrus kelias vietas kosmose, kur plėtimasis yra sustojęs. Būtent tokiose „kišenėse“ esą ir susiformavo tokia visata kaip mūsų - šios visatos lyginamos su burbulais nuolatos besiplečiančiame vandenyne, kurį kosmologai praminė multivisata.

Nemažai mokslininkų, įskaitant ir S. Hawkingą, tokia teorija nepatinka. Kaip jis teigė pernai duotame interviu, jis „niekada nebuvo multivisatos teorijos gerbėjas“.

Savo paskutiniame moksliniame darbe kosmologijos tema kartu su belgų mokslininku Thomasu Hertogu garsusis astrofizikas neatmeta multivisatos koncepcijos, bet drastiškai sumažina galimų visatų skaičių.

„Nėra tik viena, unikali visata. Mūsų išvados rodo, kad multivisata gali būti daug mažesnė, su gerokai mažesniu galimų visatų skaičiumi“, - mokslininkų darbą cituoja Kembridžo universitetas. Su kolega parašytą darbą S. Hawkingas įteikė prieš savo mirtį kovo viduryje. Šią savaitę jų straipsnis buvo paskelbtas fizikos žurnale „Journal of High Energy Physics“.

Naujoji hipotezė, pasak kurios visata yra „neabejotinai baigtinė“, remiasi stygų teorija, teoretinės fizikos šaka.