Pirmą kartą pristatytas Paukščių Tako galaktikos šaltųjų dujų erdvėlapis, kuriame atrasti nežinomi žvaigždžių formavimosi regionai netoli Paukščių Tako šerdies. Erdvėlapis „Atlasgal“ aprėpia 140 laipsnių ilgio ir 3 laipsnių pločio dangaus plotą.

Jis naujausias 167 mln. pikselių „Atlasglas“ erdvėlapis yra 4 kartus didesnis už pirmąjį. Be to, jame pirmą kartą matyti pietinė Paukščių Tako dalis, kuriame yra centrinis galaktikos regionas.

Jis ypač domina astronomus, kadangi jame gausu žvaigždžių formavimosi zonų. Erdvėlapis sudarytas iš 47 atskirų kadrų, kurie buvo užfiksuoti Čilėje veikiančiu teleskopu Apex. Erdvėlapis patikslintas ir jo raiška padidinta ESA Planko observatorijos duomenimis.

Nors Planko observatorijos įranga gali stebėti ir fiksuoti visą Žemės dangų, jos vaizdai būtų gana prastos raiškos. „Atlasglas“ vaizduoja gana nedidelį dangaus plotą, tačiau pavydėtinai kokybiška raiška. Stebėjimo duomenys fiksuoti submilimetrinio ilgio bangų diapazone (jis įsiterpęs tarp infraraudonųjų ir radijo bangų).

Trejus metus vykdyto projekto rezultatas – 420 kvadratinių laipsnių dangaus dengiantis erdvėlapis, kuriame kiekvieno vaizdo raiška yra didesnė nei 3,5 MP. Programos mokslininkas Carlosas De Breuckas pabrėžė, kad svarbiausias naujojo erdvėlapio aspektas – 4 kartus didesnis dangaus plotas ir raiška. 167 megapikselių erdvėlapyje užfiksuoti tankūs Paukščių Tako šaltųjų dujų ir dulkių telkiniai.

„Atlasglas sukartografavo dulkių ūkus su vandenilio priemaišomis, tačiau ten yra ir kitų cheminių elementų. Kaip tik todėl ruošiamės tęsti šio dangaus regiono stebėjimus teleskopu Apex ir kitų observatorijų įrenginiai“, – sakė C. De Breuckas.

Teleskopai registravo 870 µm (0,87 mm) ilgio bangų diapazone. Apex yra radijo teleskopas, pastatytas Atakamos dykumoje, šiaurinėje Čilės dalyje, 5,1 km aukštyje virš jūros lygio. Tokiame aukštyje oras yra retas ir sausas, todėl ypač tinkamas astronominiams stebėjimams.

Erdvėlapį galite rasti čia.