Šis pareiškimas buvo paskelbtas tvyrant didelei įtampai tarp Kremliaus ir Vakarų dėl Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje, dėl kurių Rusijai buvo įvesta beprecedenčių sankcijų.

Rusija ir Jungtinės Valstijos bendradarbiavo kuriant TKS, skriejančią orbitoje nuo 1998 metų.

„Žinoma, vykdysime visus įsipareigojimus savo partneriams, bet buvo priimtas sprendimas palikti šią stotį po 2024 metų“, – Kremlius citavo liepos viduryje agentūrai „Roskosmos“ paskirto Jurijaus Borisovo pokalbį su V. Putinu.

„Manau, iki to laiko pradėsime kurti naują Rusijos orbitinę stotį“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad tai bus šalies kosmoso programos „prioritetas“.

„Gerai“, – atsakė V. Putinas.

Tuo metu Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė negavusios jokio oficialaus pareiškimo, kad Rusija planuoja trauktis į TKS projekto.

„Negavome jokio oficialaus žodžio iš mūsų partnerės apie šiandienos naujienas“, – sakė NASA TKS programos direktorė Robyn Gatens (Robin Geitens).

Paklausta, ar norėtų, kad JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmoso srityje liautųsi, ji atsakė: „Ne, absoliučiai ne.“

„Jie buvo geri partneriai, kaip ir visi mūsų partneriai, ir norime toliau tęsti partnerystę, tęsti kosminės stoties eksploatavimą visą šį dešimtmetį“, – aiškino pareigūnė.

Iki šiol kosmosas išliko viena iš nedaugelio Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo sričių, menkai nukentėjusių dėl karo Ukrainoje.

J. Borisovas sakė, kad Rusijos kosmoso sektorius pakliuvęs į „sudėtingą padėtį“.

Jis sakė sieksiantis „pakelti kartelę ir, visų pirma, teikti Rusijos ekonomikai būtinas kosmoso paslaugas“, tokias kaip navigacija, ryšiai ir duomenų perdavimas.

Maskva 1957 metais pirmoji paleido dirbtinį Žemės palydovą, o 1961 metais į orbitą pakilo pirmasis žmogus – sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Šie ir kiti Sovietų Sąjungos laimėjimai kosmoso tyrimų srityje Rusijoje tebelaikomi nacionaliniu pasididžiavimu.

Tačiau ekspertai sako, kad dabar Rusijos kosmoso agentūra smarkiai sumenkusi ir pastaraisiais metais patyrė virtinę nesėkmių, tokių kaip korupcijos skandalai ir virtinės palydovų bei kitų kosminių aparatų praradimai.

Buvęs premjero pavaduotojas J. Borisovas, anksčiau du dešimtmečius tarnavęs kariuomenėje, „Roskosmos“ vadovo poste pakeitė Dmitrijų Rogoziną, – nacionalistinių pažiūrų politiką, žinomą dėl savo pompastiškų pareiškimų ir ekscentriško elgesio.

Pati NASA planuoja atsisakyti TKS, tapusios buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių vienybės simboliu, po 2030 metų, ruošiantis pereiti prie komercinių kosminių stočių. R. Gatens kėlė prielaidą, kad panašią kryptį galbūt ketina pasirinkti ir Rusija.