Švedijoje netikėtai rasti du asteroidų-dvynių krateriai, kurių sukelta katastrofa vadinama "viena didžiausių Saulės sistemoje".

Retas iškart dviejų milžiniškų asteroidų smūgis į Žemę įvyko prieš 458 mln. metų dėl šiurpaus dangaus kūnų susidūrimo Asteroidų žiede. Pastarasis susidūrimas įvyko 12 mln. metų anksčiau nei dvigubas smūgis, kurį teko atlaikyti mūsų planetai.

Viena didžiausių kosminių katastrofų Žemėje įvyko, kai milžiniškas net 200 km skersmens luistas kosminėje erdvėje suskilo į smulkesnius fragmentus, kurie pažiro kas sau. Sutrupintas asteroidas vėliau kirto Žemės orbitą. Du šio akmenų pulko fragmentai nukrito į seklius jūros vandenis, kurie anuomet dengė dabartinės Skandinavijos teritoriją.

Šios katastrofos pėdsakai tebėra išlikę centrinėje Švedijos dalyje. Ten, maždaug 20 km į pietus nuo Oestersundo, tebežioji 7,5 km skersmens Lockne krateris. Kitas krateris – mažesnis, tik 700 metrų skersmens, o yra jis netoli Malingeno.

Žurnale "Scientific Reports" publikuotame straipsnyje rašoma, kad šie kraterius planetos paviršiuje išrausė ypač retas dvigubas asteroidų smūgis – į Žemę vienu metu rėžėsi iškart du asteroidai. Manoma, kad poromis kosmose skrieja apie 15 proc. visų asteroidų, tačiau dvigubų kraterių Žemėje randama nepaprastai retai. Iš 188 Žemėje žinomų kosminės kilmės kraterių tik 10 (Kanadoje, Rusijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Brazilioje) buvo laikomi kandidatais į dvigubo smūgio statusą.

Astrobiologijos centro Madride (Ispanija) tyrėjo Jenso Ormoe vadovaujama mokslininkų grupė iš abiejų kraterių paėmė gręžinių mėginius. Tyrėjai taip pat kartografavo smūgio išsviestų uolienų halą – žiedo pavidalo teritoriją, po kurią išsibarstė smūgio skeveldros. Šios nuo smūgio epicentro nuskriejo dešimtis kilometrų.

Manoma, kad Lockne kraterį išmušė maždaug 0,6 km skersmens asteroidas, o mažesnįjį Malingeno kraterį suformavo maždaug 150 metrų skersmens luisto smūgis. Abu šie asteroidai laikomi keliaujančio asteroidų pulko fragmentais. Šie, kaip jau minėta, susidarė iš sutrupinto 200 km skersmens asteroido.

Švediškasis asteroidų dupletas, kaip manoma, buvo tik epizodas ištiso "meteoritų lietaus", kuris mūsų planetą "nuprausė" po didžiųjų susistumdymų Asteroidų žiede. Kai kurie specialistai neatmeta prielaidos, kad šie "krituliai" turėjo dramatiškos įtakos Žemės klimatui ir ekosistemoms, taip pat paskatino vadinamąjį " rūšių sprogimą" - Didžiosios Ordoviko periodo rūšių diversifikacijos procesus.