Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis pabrėžia, kad KTU priklausantys termovizoriai atitinka aukščiausius tikslumo reikalavimus. Jie, Vyriausybės prašymu, naudoti ir COVID-19 pandemijos pradžioje, stebint atvykstančių keleivių kūno temperatūrą šalies oro uostuose.

Identifikuoja priešą

Nors termovizoriai pasižymi daugybe privalumų karyboje, tačiau vienas pagrindinių – galimybė identifikuoti ir sekti priešo judėjimą karo zonoje. Pasak K. Banionio, kiekvienas kūnas, kurio temperatūra skiriasi nuo aplinkos, spinduliuoja šilumą, kuri gali būti atvaizduojama termovizoriaus ekrane. Nakties metu ar prasto matomumo sąlygomis termovizoriai gali padėti gauti informaciją apie priešo buvimą ir judėjimo kryptis.

„Termovizoriai suteikia galimybę kariams stebėti karo zonos aplinką realiu laiku, atvaizduojamą kaip menamą vaizdą, pagrįstą spinduliuote, ir taip efektyviai sekti bei identifikuoti priešo judėjimą“, – sako K. Banionis.

Jo teigimu, labai svarbu akcentuoti, kad termovizoriai ryškiai atvaizduoja intensyvų spinduliavimą ar aukštesnę temperatūrą, tuo tarpu mažesnės temperatūros atveju vaizdas būna tamsesnis.

„Įsivaizduokime, kad esame tam tikroje aplinkoje, kurioje visi kūnai pasižymi panašia temperatūra, ir joje juda žmonės ar karinė technika. Natūralu, kad jeigu žmogus ar karinė technika turi gerokai aukštesnę temperatūrą, nei aplinkui esantys kūnai, termovizoriuje jie išsiskirs intensyvesne spalva“, – teigia KTU mokslininkas.

Naudojami Ukrainoje

Tik prasidėjus plataus masto invazijai 2022 m., termovizoriai buvo ypač reikalingi Ukrainos kariams. K. Banionis teigia, kad tiek Lietuva, tiek kitos valstybės tuo metu aktyviai siuntė termovizorius, taip siekdamos padėti.

Pasak mokslininko, ir šiandien Ukrainos kariai aktyviai naudoja termovizorius karinėse operacijose. Šie prietaisai, kartu su kitais žvalgybos pajėgumais, neabejotinai suteikia kariams išsamesnę informaciją apie priešo veiksmus. Termovizorių naudojimas karyboje ne tik pasiteisino, bet ir yra labai efektyvus.

„Neabejotina, kad nakties metu, kai vaizdas sunkiau matomas akimis ar naktinio matymo priemonėmis, termovizoriai tampa be galo vertingi“, – sako K. Banionis.

DI integravimas į termovizorius gali suteikti naujas galimybes karinėse operacijose, leidžiančias greičiau ir tiksliau atpažinti objektus karo aplinkoje.

Sėkmingas šių prietaisų naudojimas kare patvirtina, kad tobulėjančios technologijos gali būti efektyvi pasipriešinimo prieš agresiją ir šalies saugumą stiprinanti priemonė.

Kad termovizoriai būtų efektyviai naudojami karo sąlygomis Ukrainoje, pasak K. Banionio, jie turi būti tikslūs ir pasižymėti ilga baterijos gyvavimo trukme. Itin reikšmingas yra jų atsparumas atmosferos poveikiui, ypač karo zonose.

„Karo zonose termovizorių atsparumas atmosferos poveikiui kaip niekada tampa svarbus: lietus, purvas, dulkės – tai išskirtinės svarbos sąlygos, kurių metu termovizorių darbas turi išlikti efektyvus ir patikimas“, – sako jis.

Dar viena svarbi savybė, kuria turi pasižymėti termovizoriai, kad būtų efektyviai naudojami karyboje – baterijos veikimo trukmė. Pasak K. Banionio, prietaiso ilgaamžiškumas yra be galo svarbus, siekiant kuo mažesnių energijos sąnaudų, kuo ilgesnio veikimo laiko ir kuo tikslesnių vaizdų perdavimo.

„Šiomis savybėmis pasižymintys termovizoriai tampa labai svarbiu įrankiu karinėse operacijose“, – teigia K. Banionis.

Panaudojimo sritys

Naujosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI) ir sensorinės sistemos, gali turėti didžiulį poveikį termovizorių naudojimui ateityje. K. Banionis teigia, kad DI gali būti naudojamas kaip analizės proceso dalis, gebantis iš termovizinio vaizdo išanalizuoti ar tiksliai įvardinti matomą objektą.

K. Banionio teigimu, DI būtų tarsi pagalbininkas giliai duomenų analizei vykdyti, kurią šiuo metu atlieka žmogus. DI integravimas būtų idealus variantas termovizorių panaudojimui ateityje.

DI būtų galima panaudoti termovizoriuose taip, kad, turint termovizorinį vaizdą, prietaisas gebėtų atvaizduoti realų vaizdą, jeigu yra pateikta palydovinė nuotrauka, ir ją sugretinti.

„DI integravimas į termovizorius gali suteikti naujų galimybių karinėse operacijose, leidžiančių greičiau ir tiksliau atpažinti objektus karo aplinkoje“, – sako K. Banionis.

Termovizoriai šiuo metu labai plačiai naudojami įvairiose srityse, viena tokių – medicina. Prasidėjus COVID-19 pandemijai KTU ASI išskirtinis termovizorius buvo paskolintas Lietuvos oro uostui. Jis buvo naudojamas atvykstančiųjų temperatūrai matuoti.

Medicinoje termovizoriai yra naudojami įvairiems tikslams: pavyzdžiui, tam tikroms lėtinėms ligoms nustatyti ankstyvojoje stadijoje, ar netgi atliekant chirurgines operacijas.

„Pavyzdžiui, termovizoriai naudojami atliekant galūnių amputacijas. Jie leidžia stebėti, kaip sumažėja temperatūra ten, kur nutrūksta kraujotaka. Taip išvengiama per didelio audinio pažeidimo“, – teigia K. Banionis.

K. Banionis mano, kad termovizoriai turi būti naudojami ne tik kariniams, bet ir moksliniams tyrimams ir kitiems tikslams. Pasak jo, kuo didesnė bus termovizorių paklausa karo pramonėje, tuo labiau nukentės vartotojai, kurie termovizorius naudoja kitiems tikslams, pavyzdžiui, medicinos darbuotojai.