Nauja „ChatGPT“ elgsenos analizė atskleidė netikėtą dėsningumą – kuo grubesnė vartotojo užklausa, tuo tikslesni atsakymai pateikiami. Apie tai praneša portalas „Futurism“.
Pensilvanijos universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu sudarė 50 klausimų rinkinį įvairiomis temomis. Kiekvienas klausimas buvo suformuluotas penkiais skirtingais būdais – nuo itin mandagaus iki labai griežto ar net grubaus.
Grubių užklausų pavyzdžiai buvo tokios frazės kaip „Ei, susitvarkyk su šituo“, o mandagios formuluotės prasidėdavo žodžiais „Prašau, padėk man…“.
Rezultatai parodė aiškų skirtumą. Grubiai suformuluotos užklausos pasiekė vidutinį 84,8 proc. tikslumą, mandagios – apie 80 proc., o itin mandagios – vos 75,8 proc. Net kelių procentinių punktų skirtumas, anot tyrėjų, laikomas statistiškai reikšmingu.
Mokslininkai šį reiškinį aiškina kalbos modelių veikimo ypatumais. Jie geba atpažinti vartotojo toną ir ketinimus, o tai daro įtaką atsakymo struktūrai, tikslumui ir išsamumui. Tyrėjų teigimu, dirbtinis intelektas efektyviau reaguoja į aiškius, griežtus nurodymus nei į atsargius ar per daug mandagius prašymus.
„Net ir nedidelis formuluotės pakeitimas gali smarkiai paveikti rezultatą“, – teigė Pensilvanijos universiteto profesorius Akhilas Kumaras.
Vis dėlto tyrimo autoriai perspėja, kad toks „efektyvus grubumas“ gali turėti ir neigiamų pasekmių. Nuolatinis agresyvus bendravimas su dirbtiniu intelektu, pasak mokslininkų, gali palaipsniui persikelti ir į žmonių tarpusavio komunikaciją, normalizuodamas grubumą ir silpnindamas dialogo kultūrą.
Tyrėjai neatmeta galimybės, kad ilgainiui toks bendravimo modelis gali paveikti skaitmeninę aplinką ir padaryti ją mažiau draugišką bei įtraukią.
Naujausi komentarai