Baterija – lyg pieno pakelis

Klaipėdietis tėvas pasakojo nusipirkęs nešiojamąjį kompiuterį interneto portalų, elektroninių knygų skaitymui ir kompiuteriniams žaidimams, kuriuos taip mėgsta jo vaikai.

"Laimei, tuo metu niekas neturėjo kompiuterio rankose. Tačiau baisu net pagalvoti, kuo tai galėjo baigtis. Vieną rytą planšetės galinio korpuso dalis nuskriejo, o kompiuterio baterija išsipūtė lyg pieno pakelis. O jei ji tuo metu būtų kraunama? Kas gali garantuoti, kad šis daiktas nebūtų sprogęs vaiko rankose?" – klausimus bėrė sunerimęs tėvas.

Vyras pasakojo, jog pasidomėjo šiuo produktu ir nustebo sužinojęs, kad prekės ženklu "eStar" pažymėtas kompiuteris yra lietuviškas gaminys.

"Nustebau. Paaiškėjo, kad "eStar" – lietuviškas prekinis ženklas, 2012 m. pristatytas Lietuvos ir Europos rinkoms. "eStar" siūlo planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus bei kitą išmaniąją techniką. Visos bendrovės prekės yra surenkamos Kinijoje. Štai kodėl man ir kilo klausimų. Raginimas rinktis prekę lietuvišką visiškai netiktų, nes, kaip paaiškėjo, prekė yra kiniška ir dar net nelabai kokybiška", – pyktį liejo klaipėdietis.

Garantuoja saugumą

Bendrovės "Mikrovisata", kuri valdo "eStar" prekės ženklą, serviso vystymo vadovas Dainius Živelis patikino, jog lietuviškajam kompiuteriui nėra jokios negarbės, kad jis surenkamas Kinijoje.

"Kaip ir begalė kitų pasaulyje garsių prekių ženklų pavyzdžių. Ši prekė iš tiesų surinkta Azijoje, o kurioje tiksliai valstybėje ji gaminta, reikia žiūrėti pagal modelį", – aiškino įmonės atstovas.

D.Živelis patikino, kad jei klaipėdiečio planšetei vis dar galioja garantinis aptarnavimas, įmonė be kalbų pasirūpins nauja baterija ar net planšetę pakeis kita.

Tačiau iškyla klausimas, ar žmogus naudojo gamyklinį įkrovėją?

"Tačiau iškyla klausimas, ar žmogus naudojo gamyklinį įkrovėją? O gal jis kompiuterį krovė nežinia kur įsigytu? Jei vis dėlto paaiškėtų, kad naudotasi komplektacijoje esančiu, mes tokį gedimą traktuotume kaip gamyklinį gedimą. Ne paslaptis, kad daugybės gamintojų baterijos kartais išsipučia. Nesu chemikas, bet dėl tam tikrų cheminių reakcijų baterijos išsipučia. Tačiau tai nereiškia, kad jos sprogsta", – aiškino D.Živelis.

Jis tikino, kad "eStar" prekės ženklo kompiuteriai pasižymi saugumu.

"Tai yra labai retas atvejis, kad baterija deformuotųsi. Kartais ji gali pažeisti pagrindinę kompiuterio plokštę, kartais pažeidžia ekraną. Baterija pučiasi ir deformuoja korpusą. Mes parduodame šimtus tūkstančių tokių planšečių, jei jos būtų nepatikimos, tai užsiimtume tik jų nemokamu kaitaliojimu klientams", – tvirtino D.Živelis.

Išgąstis nekompensuojamas

Vis dėlto vartotojai kelia daugybę klausimų dėl mobiliųjų telefonų ir planšečių baterijų saugumo.

Neseniai visame pasaulyje buvo plačiai aptarinėjamas kompanijos "Samsung" mobiliojo telefono "Galaxy Note 7" atšaukimas iš prekybos.

Nerimą sėjo ne tik šio gamintojo, bet ir daugybės kitų kompanijų produktų baterijų sprogimai.

Beje, prieš keletą metų vienas klaipėdietis, tikėtina, buvo pirmasis uostamiestyje, garsiai prabilęs apie mobiliųjų telefonų saugumą.

Tą kartą vyras naudojosi "Nokia" mobiliuoju telefonu. Telefonas naktį buvo paliktas įkrauti. Ant naktinio stalelio šalia lovos įrenginio baterija staiga sprogo.

Vyras anuomet žadėjo reikalauti kompensacijos iš žinomos kompanijos, nes patyrė išgąstį.

Sprogusios baterijos degėsius ant pagalvės tą kartą vyras rodė dienraščio "Klaipėda" žurnalistams.

Uostamiesčio advokatas Arūnas Žlioba patikino, kad dėl išgąsčio kažin ar vartotojas galėtų reikalauti kokios nors kompensacijos.

"Neturtinė žala dėl nekokybiškų, nesaugių prekių nepriteisiama. Atsakingas už prekės kokybę ir saugumą yra prekės pardavėjas. Tačiau kol sveikata faktiškai nesužalota, yra tik galimybė kreiptis dėl nekokybiškos, nesaugios prekės pakeitimo ar sumokėtų pinigų grąžinimo ir tik tol, kol prekės garantija nepasibaigusi. Daiktai turi tendenciją nykti ir tapti nesaugūs, todėl būtina sekti daikto gamintojo instrukcijose nurodytų taisyklių ir neturėti iliuzijų, kad laikini dalykai yra amžini", – akcentavo žinomas uostamiesčio advokatas.

Lėktuvuose – draudimai

Ličio jonų baterijų saugumas klausimų kelia ir aviacijos saugumo specialistams.

Pavyzdžiui, Kinijoje senokai galioja draudimas gabenti ličio jonų baterijas rankiniame bagaže.

Kurjerių ir siuntų kompanijos, tikėtina, ne šiaip sau taip pat yra įsivedusios apribojimus šios srities produktų persiuntimams.

JAV irgi riboja rankiniame bagaže vežamų ličio jonų baterijų galią, o į krovinių skyrių negalima duoti neįmontuotų į įrenginius ličio jonų akumuliatorių. Gabenami įrenginiai privalo būti išjungti.

Taip pat draudžiama lėktuvu gabenti tam tikro gamintojo riedžius, nes jų baterijos dažnokai užsiliepsnoja.

Europoje neįmontuoti į įrenginį ličio jonų akumuliatoriai gali būti gabenami tik rankiniame bagaže.

"Tačiau jei visi šie įrenginiai būtų pavojingi gyvybei, jie iš viso būtų uždrausti naudoti. Nėra tokio atvejo buvę, kad mūsų įrenginiai būtų ką nors sužeidę", – replikavo bendrovės "Mikrovisata" , kuri valdo "eStar" prekės ženklą, serviso vystymo vadovas D.Živelis.

Pataria neardyti

Mobiliosios įrangos taisymu užsiimančios įmonės MTTC vadovas Gintaras Kručkas tikino, kad įprastai išsipūtusios baterijos nekelia tiesioginio pavojaus.

"Baterijos išsipūtimas indikuoja šalutinius cheminius procesus baterijos viduje, o tai reiškia, kad dėl baterijos elektrolito oksidacijos korpuso viduje susikaupia dujos. Kadangi įprastai baterijos turi kietą apsauginį apvalkalą, dujos neišsiveržia į išorę ir lieka baterijos viduje, tiesiog sukeldamos baterijos korpuso deformaciją", – techninius niuansus aiškino specialistas.

Pasak įmonės MTTC vadovo, vartotojui pastebėjus pakitusią baterijos formą nereikėtų mėginti pačiam ardyti ar taisyti įrenginio.

"Prietaisą reikėtų pristatyti į gamintojo įgaliotą aptarnaujantį serviso centrą", – aiškino G.Kručkas.

Du telefonai neuždegs lėktuvo

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros profesorius Algirdas Sužiedėlis perspėjo, kad ličio jonų baterijos vis dėlto grėsmių gali kelti, nes sprogimas gali įvykti dėl trumpojo jungimo baterijos viduje.

"Kai baterija yra kraunama, jonai juda iš vieno elektrodo į kitą. Jei baterija turi gamyklinį broką, gali susidaryti didesnė jonų srovė, dėl to pakyla temperatūra. Kadangi baterijos viduje vyksta cheminė reakcija, aukštesnėje temperatūroje ji efektyvesnė. Paprastai baterija yra sandari. Bet jos viduje susidaro dujos, jos ir išpučia pačią bateriją", – paaiškino A.Sužiedėlis.

Profesorius tikino, kad įkraunant bateriją ties vienu elektrodų kaupiasi metalinis litis.

"Buitiškai tariant, jis dar labiau "užtrumpina" bateriją. Šias ličio jonų baterijas gaminame ketvirtį amžiaus, nuo 1990 metų. Technologijos smarkiai keitėsi. Šiais laikais ne tik telefonai, tačiau ir įkrovikliai yra protingesni. Kai pasiekiamas visiškas įkrovimas, maitinimas yra išjungiamas ir baterija nebėra kraunama. Įkroviklis gali būti kaltas dėl baterijos įkaitimo ar net sprogimo", – aiškino A.Sužiedėlis.

Internete skelbiama, kad ličio baterijų degimo temperatūra siekia net 660 laipsnių. Bet mokslininkas teigia, jog tai per menka kaitra.

Nežinau, ar du telefonai galėtų uždegti lėktuvą.

"Metalas, esant tokiai temperatūrai, net nepakeis spalvos. Iš pilkos į raudoną spalvą jis pavirs tik prie tūkstančio laipsnių. Nežinau, ar du telefonai galėtų uždegti lėktuvą. Nebent jis būtų prikrautas pilnas mobiliųjų telefonų ir jie visi vienu metu užsidegtų", – pastebėjo A.Sužiedėlis.

Profesorius visais atvejais patarė mobiliuosius telefonus krauti išėmus iš movų ar dėklų.

Komentaras

Giedrė Nenartavičiūtė

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų skundų dėl to, kad baterija greitai išsikrauna, o pardavėjas atsisako keisti, nes pardavėjas baterijai suteikia trumpesnį garantijos terminą, pavyzdžiui, 6 mėnesių. Dėl išsipūtusių baterijų tarnyboje skundų negauta. Jeigu vartotojas mano, kad jo įsigytas daiktas yra pavojingas, turėtų kreiptis į pardavėją arba į tarnybą. Už parduotą prekę atsako prekės pardavėjas. Civilinis kodeksas numato, jog pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis dvejus metus. Jeigu pardavėjas neatsako per nurodytą terminą arba atsako neigiamai, vartotojas turi teisę kreiptis į tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka. Tarnyboje 2016 m. dėl galbūt netinkamų (nekokybiškų) baterijų gauta daugiau negu 10 vartotojų prašymų. Daugeliu atvejų pardavėjai įvykdė vartotojų reikalavimus dėl prekės pakeitimo ar pinigų grąžinimo. Jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, kad daiktas yra nesaugus, verslo subjektui, pateikusiam pavojingą gaminį į Lietuvos rinką, būtų taikoma Produktų saugos įstatyme numatyta atsakomybė už nesaugių produktų pateikimą į rinką. Kai nustatomas pavojingas gaminys, platintojai ir importuotojai įpareigojami pašalinti pavojingus gaminius iš rinkos bei surinkti šiuos gaminius iš vartotojų ir grąžinti vartotojų sumokėtus pinigus. Tarnyba taip pat yra gavusi bendrovės "Samsung Electronics (UK) Ltd" informaciją dėl nustatytų mobiliųjų telefonų "Samsung Galaxy Note 7" izoliuotos baterijos. Tarnyba minėtą informaciją paskelbė savo interneto tinklalapyje bei raštu kreipėsi į "Samsung Elektronics Baltics SIA" atstovybę, prašydama pateikti informaciją apie šių modelių platintojus Lietuvoje. Pažymėtina, kad kol kas vartotojų prašymų dėl "Samsung Galaxy Note 7" tarnyba negavo.