Rug­pjū­tį įspū­din­giau­sias dan­gaus spek­tak­lis – per­sei­dų me­te­orų lie­tus. Jei no­rų iš­si­pil­dy­mais pa­gei­dau­ja­te ap­si­rū­pin­ti vi­siems me­tams, at­len­kia­ma so­do kė­dė ir tam­sus dan­gus – vis­kas, ko rei­kia.

Šiaurės pusrutulyje kasmetinis rugpjūčio perseidų lietus – ko gero mėgiamiausias meteorų lietus.

Šiaurės pusrutulyje kasmetinis rugpjūčio perseidų lietus – ko gero mėgiamiausias meteorų lietus. Šis intensyvus lietus vyksta tingiomis, tvankiomis vasaros dienomis, kai daugelis šeimų atostogauja. O kas gali būtų maloniau, nei siesta karštą dieną ir vasaros klasikos stebėjimas nakties vėsoje? Šis lietus matomas ir Pietų pusrutulyje, tačiau ne toks stiprus. Nesvarbu, kur gyvenate, 2013 m. perseidai intensyviausi naktį iš rugpjūčio 11 į 12 ir/arba iš 12 į 13. Pabandykite ir ankstesnes bei vėlesnes naktis. Geriausias vaizdas – prieš aušrą. Šiaurinėse platumose dažnai matysite 50 ar daugiau meteorų per valandą, o pietesnėse Šiaurės pusrutulio platumose – maždaug trečdalį šio skaičiaus.

Facebook.com/jackfuscophotography: Meteoras, stebėtas Acadia Nacionaliniame parke per 2012 m. perseidų meteorų lietų. Fotografija iš EarthSky Facebook draugo Jacko Fusco'o kolekcijos.

Kada geriausias laikas stebėti perseidų meteorų lietų?

Nelaukite didžiausio intensyvumo naktų perseidų stebėjimui. Jei dangus tamsus, galima pradėti stebėti prieš savaitę iki rugpjūčio 11-12 ir 12-13. Perseidų lietus stiprėja pamažu, o tada sparčiai silpsta. Taigi, savaitę prieš meteorų lietų, jų vis gausės.

Paprastai perseidų meteorų būna nedaug ir retai. Tačiau, jei fortūna nusišypsos, galite išvysti žemėskutį (earthgrazer) – ilgą, lėtą, spalvingą meteorą, lekiantį horizontaliai per vakaro dangų. Tokie žemėskučiai meteorai reti, tačiau pamačius – reginys jaudinantis ir įsimenantis. Perseidų žemėskučiai gali pasirodyti tik anksti ir kiek vėliau vakare, kai meteorų radiantas arti horizonto.

Vakaro sutemoms virstant tamsia naktimi, meteorų lietaus radiantas kopia aukštyn į dangų ir vis daugiau ir daugiau perseidų meteorų raižo padangę. Meteorai kaip reikiant įsibėgėja tik po vidurnakčio ir paprastai intensyviausiai bombarduoja likus nedaug laiko iki aušros. Tada tamsiame danguje galite išvysti 50 meteorų per valandą ar panašiai.

Vidutinėse šiaurės platumose, Persėjo žvaigždynas, Capella ir Aldebaran žvaigždės, ir Plejadės suburia šviesas rugpjūčio naktų šiaurės rytuose šiek tiek po vidurnakčio.

Kaip stebėti perseidų meteorų lietų

Naktinio reginio stebėjimui jokios ypatingos įrangos nereikia. Nereikia netgi žinoti žvaigždyno. Bet tikrai norėsite rasti tamsų, atvirą danų, kad galėtumėte grožėtis vaizdu. Taip pat neblogai būti pelėdžiuku. Stebėkite bent valandą, nes šie meteorai pasirodo gūsiais, atskirtais santykinės tylos tarpais.

Atviras dangus svarbus, nes šie meteorai per dangų skrieja daugeliu skirtingų krypčių iš įvairių žvaigždynų. Jei atsektumėte perseidų skrydį atvirkščia kryptimi, išvystumėte, kad jie atskrieja iš taško Persėjo žvaigždyne. Bet vėlgi, norint stebėti šį ar bet kokį kitą meteorų lietų, nebūtina žinoti, kur yra Persėjas ar bet kuris kitas žvaigždynas.

Mėgaukitės atlošiamos kėdės komfortu ir žvelkite į tamsų dangų, toli nuo įkyrių dirbtinių šviesų. Atminkite, akims reikia net iki 20 minučių, kol jos išties prisitaiko prie nakties tamsos. Tad neskubinkite proceso. Visi geri dalykai ateina pas laukiančiuosius.

Kas yra perseidų meteorų lietaus šaltinis?

Kiekvienais metais, maždaug nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 dienos, mūsų planeta kerta Swift-Tuttle kometos, perseidų meteorų lietaus šaltinio, orbitą. Šios kometos nuolaužos užteršia kometos orbitą, bet į kometos dalelių tirštumą įskriejame tik po pirmosios rugpjūčio savaitės. Swift-Tuttle kometos nuolaužos žiebia į Žemės aukštesniąją atmosferą maždaug 210 000 kilometrų per valandą greičiu,nušviesdamos naktį greitai judančiais perseidais. Jei mūsų planeta kerta neįprastai tankią meteoroidų santalką – kometos nuolaužas, matome daugiau meteorų. Visada galime tikėtis!

Swift-Tuttle kometa savo labai ekscentriška – ištęsta – orbita pasiekia Plutono orbitos išorę, Žemės orbitos vidų, kai būna arčiausiai Saulės. Jos apsisukimo apie mūsų šviesulį periodas – maždaug 133 metai. Kaskart kometai praskriejant vidinę Saulės sistemą, žvaigždės šiluma sušildo ir suminkština kometos ledą, papildydama orbitos srautą nauja kometos medžiaga. Swift-Tuttle kometa pastarąjį kartą perihelį pasiekė 1992 gruodį ir vėl ten atsidurs 2126 metų liepą.

Nors perseidų meteorų lietus yra vienas iš patikimiausiai numatomų šių metų įvykių, bet kokio meteorų lietaus struktūra negali būti žinoma absoliučiai užtikrintai. Bet kurių meteorų lietaus maksimumo – ar maksimumų – nustatymas primena sporto varžybų prognozavimą. Visada yra netikėtumo ir neužtikrintumo momentas. Priklausomai nuo metų, lietus gali viršyti ar atsilikti nuo to, ko tikimasi.

AstroBob nuotr.: Žemė susiduria su kometos skeveldromis

Iliustracija iš 1872 m. „Popular Science Monthly“, vaizduojanti Žemės orbitos susikirtimą su Swift-Tuttle kometos orbita (perseidų meteoroidų srautas). Kometos gabalėliai sudega Žemės aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose kaip perseidų meteorai.

Greitai judantys ir dažniausiai ryškūs pereseidai dažnai palieka stovinčius traukinius – jonizuotų dujų pėdsakus, išliekančius keletą sekundžių po paties meteorito išnykimo. Stebėkite šių meteorų blykčiojimus priešais amžių senumo, padavimais apipintus žvaigždynus nuo vėlyvos nakties iki aušros, visą antrąjį rugpjūčio savaitgalį. Perseidai turėtų parodyti keliasdešimt meteorų per valandą likus šiek tiek iki aušros rugpjūčio 10–11, 11–12, 12–13 naktimis.

madmiked nuotr.: Kasiopėjus žvaigždynas rodo į Dvigubą spiečių šiaurinėje Persėjo žvaigždyno viršūnėje. Sunkiai įžvelgiamas plika akimi, jis geriau matomas su optiniais prietaisais. Dvigubas spiečius beveik atitinka perseidų lietaus radiantą.

Kodėl šis meteorų lietus vadinamas perseidais?

Jei pažymėtume krytį, iš kurios atskrieja visi perseidai, atrodys, kad visi jie atlekia iš Persėjo žvaigždyno, šalia žymiojo Dvigubo spiečiaus. Tad meteorų lietus pavadintas Persėjo žvaigždyno garbei.

Tačiau šis meteorų lietaus radianto sutapimas su Persėjo žvaigždynu yra atsitiktinis. Persėjo žvaigždės yra už šviesmečių, kai tuo tarpu meteorai sudega maždaug 100 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Jei koks meteoras išgyvena kritimą nesuiręs, liekana vadinama meteoritu. Tačiau iš meteorų lietų labai nedaug – jei iš viso – meteorų tampa meteoritais, nes kometų nuolaužos netvirtos. Dauguma meteoritų yra asteroidų liekanos.

Senovės Graikijos mituose Persėjas yra dievo Dzeuso i mirtingosios Danajos sūnus. Sakoma, kad perseidų lietus primena laikus, kai Dzeusas aplankė Danają, Persėjo motiną, kaip aukso lietus.

Mūsų dienomis, kai taip paplitęs dirbtinis apšvietimas, vis mažiau ir mažiau žmonių yra matę rašalo juodumo nakties dangaus stebuklus. Kodėl neišvydus perseidų meteorų lietaus šiais metais ir netapus vieno iš įspūdingiausių dangaus reginių liudininkais?

Tiesiog susiraskite tamsų, atvirą dangų ir atlošiamoje kėdėje mėgaukitės naktimi!

Pabaigai: nesvarbu, kurioje Žemės vietoje gyvenate, 2013 perseidų meteorų lietus tikriausiai geriausiai bus matomas naktį iš rugpjūčio 11 dienos į 12-tą ir/arba naktį iš rugpjūčio 12 į 13. Prieš aušrą stebėjimas geriausias. Šiaurinėse platumose dažnai matomi 50 ar daugiau meteorų, o pietinėse Pietų pusrutulio platumose tikriausiai matysite dviem trečdaliais mažiau meteorų.