Daugelis auksinio amžiaus piratų buvo buvę jūreiviai. Kaip žinote, laivyba turi daug tradicijų, didžiąją dalį palaiko įvairių šalių laivynai. Kai jūreiviai tapdavo piratais, jie išlaikydavo kai kurias senas tradicijas ir sukurdavo nemažai naujų. Pavyzdžiui, kaip ir teisėti laivynai, piratai savo laivus žymėdavo vėliavomis.

Net nebūtų keista, kad egzekucijos irgi turėtų savas tradicijas. Ėjimas lenta aprašytas ne vienoje knygoje ir vaizduotas ne viename filme. Atrodo, kad tai – labai žiaurus žmogaus nužudymo būdas, o tai piratams puikiai tinka. Be to, lenta einantis belaisvis dar yra išjuokiamas visos piratų įgulos. Tačiau istoriškai tokių atvejų buvo labai mažai – piratai neturi laiko organizuoti tokių egzekucijų.

Maišininkas Georgeas Woodas 1769 metais kalėjime pasakojo, kad jis su savo bendražygiais privertė savo laivo karininkus eiti lenta. Johnas Derdrakeas, kuris 18 amžiuje piratavo Baltijos jūroje, taip dažnai skandidavo savo aukas. Britų kapitonas Williamas Smithas 1822 metais buvo priverstas eiti lenta ispanų piratų laive. 1829 metais piratai užėmė olandų laivą ir nužudė didžiąją dalį įgulos versdami vyrus eiti lenta. Tokių atvejų būta ir daugiau, bet jie vis tiek buvo reti. Piratai įprastai savo aukas žudydavo kardais, kiek rečiau – kardavo ant stiebo.

Tai – lėtas ir nelabai efektyvus egzekucijos metodas. Žmogus surišamas, prie jo dažnai pritvirtinamas svarmuo (patrankos sviedinys) ir jis kardu skatinamas eiti lenta. Taip susipina baimė, mirties laukimas ir, galiausiai, desperatiška skęstančiojo agonija.