Deja, eksperimentuoti gaminant sriubas namuose drįsta ne kiekvienas – bijo suklysti ir nuvilti namiškius ne kokiu rezultatu. Yra vos kelios pagrindinės taisyklės, kurių laikantis, kiekviena trinta sriuba bus gardi.

Ką reiškia žiupsnelis druskos?

Vienas svarbiausių dalykų gaminant trintas sriubas – nepadauginti druskos ir kitų prieskonių. Sriuboje svarbiausia jausti visus joje esančius produktus ir kaip jie derėdami tarpusavyje sukuria skonio simfonijas, o druska dažnai ne pagardina, bet panaikina daugybę skonių.

„Druska per vandenį taip stipriai įsigeria į kitus sriubos komponentus, kad „užmuša“ bet kokį kitą prieskonį, tad itin svarbu jos nedėti per daug. Padaugindami druskos ne tik malšinate savo skonio receptorius, bet ir paverčiate visas sriubas vienodomis. Vis dėlto suprantu, kad ne kiekvienam pasakymas „įdėkite žiupsnelį druskos“ arba „pagardinkite druska pagal skonį“ padeda įvertinti, kiek gi to sūrumo reikia. Tad turiu paprastą formulę: vienam litrui sriubos reikia tiek druskos, kiek telpa ant arbatinio šaukštelio galo. Įdėję tiek, niekada nepadauginsite, o jei bus mažoka – visada galėsite pasūdyti jau išvirę ir sutrynę sriubą“, – patarimais dalijasi virtuvės šefas Gian Luca Demarco.

Dažna klaida – ne iki galo sutrinti

Trintos sriubos dažnai būna ne tokios skanios, kaip norėtųsi, ir tuomet, kai sriubos masė nebūna tolygi ir vientisa. Atrodo, nieko blogo, jei vienas gabalėlis nesusitrins, bet turbūt kiekvienas ragavęs ne iki galo sutrintos sriubos pripažins, kad rasti neaiškių gumulėlių nėra labai malonu.

„Trintos sriubos tuo ir išskirtinės, kad visi produktai tampa viena švelnia maisto tekstūra. Jei joje atsiranda nesutrintų gabalėlių, sriubos skonis ir jausmas ją valgant būna iš karto sugadinamas. Patarimas čia gali būti vienas – sriubą trinkite ilgiau ir kruopščiau nei įprasta, prieš patiekdami šaukštu ar kitu įrankiu patikrinkite, ar neliko nesutrintų produktų, ar jie „nesušoko“ į atskirus gabalėlius. Jei ir labai ilgai bandant išgauti vientisą masę to padaryti nepavyksta, tuomet tikriausiai „kalta“ jūsų technika – trintuvas ar kokteilinė“, – sako G. L. Demarco.

Svarbiausia – tinkamas trintuvas

Vieno didžiausių buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Laurynas Skruibis sako, kad renkantis trintuvus–kokteilines ir norint jais gaminti trintas sriubas, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius parametrus.

„Norint, kad sriubų masė išeitų vientisa, švelni ir neliktų nesutrintų gabalėlių, itin svarbu, kad trintuvo cirkuliacija ir maišymas būtų tolygūs, o ašmenys pritaikyti įvairaus kietumo produktams trinti. Dažniausiai žmonės klysta rinkdamiesi per mažai ašmenų turinčius trintuvus: geriausiai vientisas, švelnią maisto tekstūrą išgauna šešis ašmenis turinys trintuvai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į trintuvo turimų programų kiekį – kuo jų daugiau, tuo, tikėtina, trintuvas yra universalesnis, tai reiškia – galintis sutrinti pačius įvairiausius produktus“, – pasakoja L. Skruibis.

Pasak eksperto, trys trintuvo – kokteilinės programos jau reiškia, kad tai – pakankamai universalus namuose naudoti trintuvas. Taip pat dažnai trintuvų techniniuose parametruose galima rasti užrašą, kad įrenginys tinkamas ir ledui trinti – tokie prietaisai paprastai gali vientisa mase paversti net ir kiečiausius produktus.

Nebijokite eksperimentuoti

Virtuvės šefas iš Italijos G. L. Demarco sako, kad dar viena didžiausių klaidų gaminant trintas sriubas – baimė eksperimentuoti.

„Mamų išmokyti gaminti kelias klasikines sriubas, pavyzdžiui, burokėlių, kopūstų, žirnių ar pupų, lietuviai retai išdrįsta derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus produktus ir atrasti naujų skonių. Net ir vis labiau populiarėjanti trintų moliūgų sriuba dažnai yra gaminama pagal klasikinę formulę: sutrinamos bulvės, moliūgai, truputis druskos, pipirų. O juk į ją taip tinka migdolai, pakeptos moliūgų sėklos. Svarbu nebijoti išbandyti naujų derinių: trintose sriubose dera beveik viskas, o jų skonis nebūtinai turi būti „ramus“. Juk, kai šalta, kur kas labiau sušildo aštresnė sriuba, pavyzdžiui, avokadų su svogūnais ir aštresniu tabasko padažu“, – dalijasi patarimais G. L. Demarco.