Vilniuje esančiame „Santaros“ slėnyje bus kuriamas Jungtinis inovatyvios medicinos centras.

Šis pažangių technologijų projektas yra paskutinis iš 14 projektų, kuriems įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija paskirstė Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.

„Baigėsi vienas pagrindinių slėnių kūrimo etapų, kurio metu išdalijome daugiau nei 800 mln. Lt iš ES paramos fondų, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Sutelkę geriausius šalies mokslininkus neabejotinai išnaudosime Lietuvai atsiradusią unikalią galimybę kurti naujas verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijas, tapti Baltijos inovacijų centru. Dabar mūsų laukia naujas iššūkis – suteikti visokeriopą konsultacinę pagalbą slėnių projektų įgyvendintojams, kad gautos lėšos padėtų pasiekti suplanuotų konkrečių rezultatų. Praėjusią savaitę paskelbtas tarptautinis konkursas Slėnių stebėsenos grupei, kuri teiks rekomendacijas slėnių kūrėjams ir valstybės institucijoms“.

Laboratorijomis naudosis ir gydytojai

Jungtiniam inovatyvios medicinos centrui įkurti iš ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų skirta per 51 mln. litų. Projektą įgyvendina Valstybinio mokslinių tyrimų instituto (VMTI) Inovatyvios medicinos centras kartu su partneriais – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis ir Vilniaus universiteto vaikų ligonine.

Numatoma pastatyti modernų, beveik 8,6 tūkst. kv. metrų ploto pastatą, kuriame įsikurs Inovatyvios medicinos centras, bus įrengtos aštuonios atviros prieigos mokslinės laboratorijos, aprūpintos pasaulinius standartus atitinkančia moksline įranga.

VMTI Inovatyvios medicinos centro direktoriaus prof. Algirdo Venalio teigimu, moderniomis laboratorijomis galės naudotis mokslininkai, studentai, doktorantai ir akademine veikla užsiimantys gydytojai. Juolab kad naujasis centras bus pastatytas greta pagrindinių šalies ligoninių – Santariškių klinikų, Onkologijos instituto, Respublikinio patologijos centro ir kt., kur dirba beveik 2000 medikų.

„Lietuva turi ne vieną pasaulinio lygio medicinos srities mokslininką, bendradarbiaujantį su tarptautiniais konsorciumais, kuriant naujus vaistus ar atliekant sudėtingus medicinos mokslų tyrimus, – pažymėjo A. Venalis. – Naujo vaisto sukūrimas kainuoja apie 1 mlrd. JAV dolerių, o pats procesas užtrunka iki dešimties metų. Pasaulyje įprasta, kad tokiuose tyrimuose dalyvauja tarptautinės mokslininkų pajėgos. Todėl, sutelkę geriausius šalies mokslininkus, galėsime aktyviau dalyvauti tarptautinių konsorciumų veikloje“.

Tyrinės kamienines ląsteles

Jungtiniame inovatyvios medicinos centre šalies mokslininkai tyrimus vykdys keliomis kryptimis. Pasak prof. A.Venalio, bus ieškoma naujų atstatomosios medicinos galimybių, atliekami biofarmacijos mokslų tyrimai, kuriamos pažangios medicinos technologijos. Pavyzdžiui, daug dėmesio ketinama skirti kamieninių ląstelių tyrinėjimams. Pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip, pasitelkiant šias ląsteles, regeneruoti pažeistus, išsekintus ar dėl senatvės pakitusius audinius.

„Planuojame ieškoti ir efektyvesnių lazerių, ultragarso ar magnetinio lauko panaudojimo galimybių žmogaus sveikatos tyrimams. Modernios technologijos leidžia nustatyti mikroskopinius žmogaus organizmo pokyčius, ko, pavyzdžiui, negali rentgenas. Šioje srityje daug pasiekę Lietuvos fizikai. Todėl, konsolidavę jėgas, bandysime jų išradimus pritaikyti praktikoje“, – pažymėjo prof. A. Venalis.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje iš viso kuriami 5 integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai: „Jūrinis“, „Nemunas“, „Santaka“, „Saulėtekis“ ir „Santara“. Slėnių plėtrai iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti apie 1 mlrd. litų. Kita tiek lėšų mokslo ir verslo projektams įgyvendinti skiria Ūkio ministerija.