Šią problemą 1903 m. pirmoji ėmėsi spręsti Merė Anderson – ji sukūrė rankinio valytuvo modelį. Vairuotojui sukiojant automobilio salone esantį svertą, lango stiklą valydavo guminė grandyklė. M. Anderson savo išradimą patentavo, bet toks valytuvas nesudomino Kanados automobilių gamintojų.

Jie abejojo valytuvo komercine verte. Taip pat buvo manyta, kad rankinis valytuvo valdymas blaškys vairuotojų dėmesį ir didins avarijų skaičių keliuose. Tik po 20 metų, suklestėjus automobilių pramonei, priekinio stiklo valytuvas tapo neatskiriama įrangos dalimi. Deja, tuo metu M. Anderson patentas jau buvo netekęs galios.