Čekų kunigas ir intelektualas Tomašas Halikas (Tomašas Halykas) laimėjo 2014 metų Templetono (Templtono) premiją, kurią anksčiau yra pelnę tokie žmonės kaip Desmondas Tutu ir Dalai Lama, ketvirtadienį paskelbė vienos didžiausių metinių premijų pasaulyje organizatoriai.

65 metų katalikų mąstytojui T.Halikui skirta 1,1 mln. svarų (1,3 mln. eurų) premija, Britų akademijoje Londone paskelbė Johno Templetono (Džono Templtono) fondas.

T.Halikas, kuris iš pogrindžio propagavo demokratiją ir moralę, kai tuometinėje Čekoslovakijoje dar nebuvo žlugęs komunizmas (iki 1989 metų), „be perstojo atverdavo perspektyvas, kurios stumia žmoniją į priekį“, sakoma Fondo ketvirtadienio pranešime.

Templetono premija pagerbiami tebegyvenantys asmenys, kurie „išskirtiniu indėliu“ prisidėjo prie „gyvenimo dvasinės dimensijos patvirtinimo, ar įžvalga, ar atradimais, ar praktiniais darbais“.

Tai viena didžiausių piniginių premijų, skiriamų atskiriems individams.

T.Halikas siekė religinės ir kultūrinės laisvės po sovietų 1968 metų invazijos į Čekoslovakiją ir propagavo dialogą tarp skirtingų religijų išpažinėjų ir netikinčiųjų.

Daugelyje šio Prahos filosofo rašytinių darbų įvairiomis kalbomis bandoma pateikti dvasinę dabartinių laikų diagnozę.

T.Halikas dalyvavo paskelbiant laureatą Britų akademijoje, bet oficialiai premija bus įteikta gegužės mėnesį per ceremoniją Londone.

Šią premiją 1972 metais įsteigė JAV gimęs britų investuotojas ir filantropas Johnas Templetonas, kuris jau yra miręs.

Tarp ankstesnių premijos laureatų taip pat yra Motina Teresė, Billy Grahamas (Bilis Grejemas) ir Aleksandras Solženicynas.

Savo kalboje 65 metų T.Halikas, kuris slapta buvo įšventintas Rytų Vokietijoje 1978 metais, dėkojo savo filosofijos ir teologijos profesoriams, „kurių daugelis ilgus metus praleido komunistinėse pataisos kolonijose ir turėjo labai mažai galimybių rašyti ar publikuoti“.

Oficialiam tikėjimo slopinimui po 1968 metų sovietų invazijos sustiprėjus, net jo motina nežinojo apie jo studijas siekiant tapti kunigu.

T.Halikas šią savaitę, prieš premijos laureato viešą paskelbimą, interviu sakė, kad tuos pinigus panaudotų savo darbui dėl dialogo su kitais tikėjimais ir ateistais, ypač – vadinamojoje Akademikų parapijoje.

Šioje pirmoje Čekijoje tokioje parapijoje, kuri veikia buvusios jėzuitų kolegijos Šv. Išganytojo bažnyčioje šalia garsiojo Prahos Karolio tilto, yra vykdoma įvairiausia kultūrinė, religinė ir ekumeninė veikla.

„Šioje parapijoje per pastaruosius 25 metus pakrikštijau daugiau kaip tūkstantį jaunuolių“, - sakė kunigas, kuris taip pat glaudžiai bendradarbiavo su pirmuoju pokomunistiniu Čekijos prezidentu Vaclavu Havelu ir Lenkijoje gimusiu popiežiumi Jonu Pauliumi II.

„Šiemet turime 105 katechumenus - ir tai šalyje, kuri turėtų būti labiausiai ateistinė pasaulyje“, - sakė jis.

2012 metais atlikta „Pew Research Forum“ studija parodė, kad Čekijoje yra daugiausiai – 76 proc. – jokios religijos neišpažįstančių žmonių.

Tai buvo didžiausias skaičius pasaulyje, viršijęs 71 Šiaurės Korėjos procentą. Kinijoje gyvena daugiausiai nereligingų žmonių, bet jie sudaro tik 52 proc. didžiulės šalies populiacijos.

T.Halikas, kuris puikiai kalba angliškai, yra kilęs iš pasaulietiškos šeimos ir kataliku tapo paveiktas tokių anglų rašytojų katalikų kaip Gilbertas Keithas Chestertonas (Džilbertas Kitas Čestertonas) ir Grahamas Greene‘as (Grejemas Grynas), kurių romanais naudojosi aiškindamas krikščionišką mąstymą netikintiesiems.

T.Halikas sakė tikintis, kad gyvenimas susideda iš paradoksų ir kad pagrindinė skiriamoji dvasinių klausimų linija eina ne tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, o tarp „ieškotojų ir buvotojų“.

Aiškindamas savo teologinę prieigą jis sakė, kad ieškotojai ieško gilesnės gyvenimo prasmės, per religiją ar kitus dvasinius žygius, o buvotojai tvirtai remiasi arba organizuota religija, arba karingu ateizmu.

Vienas paradoksas yra tas, kad net ateistai gali būti ieškotojai, jei gyvenime siekia daugiau nei materiali gerovė, o religiniai fundamentalistai savo mąstymu gali būti tokie pat sustabarėję kaip rėksmingiausi viso, kas dvasiška, neigėjai.

„Šiandienos pasaulyje yra du kraštutinumai – religinis fundamentalizmas ir kovingas ateizmas“, - sakė jis. Net jo sutinkami ateistai jam sako, jog tiki, kad be to, ką stebi empirinis mokslas, yra „dar kažkas“.