45 kūrybinio darbo metai, 17 poezijos knygų – tiek skiria paradoksalų, nenuspėjamą Kauno poetą ir vertėją Gintarą Patacką nuo paauglystės, prabėgusios žaliose Aleksoto gatvelėse ar prie tėvo knygų spintos. Būdamas šešerių jau skaitė pirmąsias knygeles ir... „Kauno tiesą“ (taip sovietmečiu vadinosi „Kauno diena“).
„Prisimenu, kad būtent šiame laikraštyje pirmą kartą perskaičiau apie šunelį Laiką, kuris pirmasis pakilo į kosmosą iš anuometinės Tarybų Sąjungos. Po kelerių metų skaičiau apie kitus du keturkojus kosmonautus – Belką ir Strelką, laimingai grįžusius į Žemę. Tad galiu teigti, kad „Kauno dieną“ skaitau nuo vaikystės. Anuomet dienraštį prenumeravo tėvai, o vėliau ir aš tapau nuolatiniu jos prenumeratoriumi. Labai džiaugiuosi, kad atgimė laikraščio priedas „Santaka“, nes maždaug prieš 40 metų debiutavau jos pirmtakėje – „Literatūrinėje savaitėje“. Suprantama, kad „Santaka“ man – pagrindinis skaitymo objektas“, – tvirtino poetas, jau turintis „Kauno dienos“ 2010 m. prenumeratūros kvitą.
Artėjanti prie finišo rudeninė „Kauno dienos“ prenumeratos 2010 metams akcija džiugina redakciją kasdieną gausėjančiu „Kauno dienos“ prenumeratorių srautu. Jį skatina ne vien dovanos už metų prenumeratą („Jakobs Kronung“ kavos pakuotė ir originalus „Kauno dienos“ puodelis) ar galimybė už ją mokėti net 120 Lt pigiau, atsiimant laikraštį redakcijoje.
„Sunkmečiu man labai paranku mokėti už prenumeratą kas mėnesį, o ne visą sumą metams iš karto, – tvirtino kaunietis Artūras Žakys. – Man tereikėjo pasirašyti specialią sutartį su „Kauno dienos“ platintoju. Tad nuo 2010 m. už šio dienraščio prenumeratą kas mėnesį iš mano asmeninės sąskaitos bus atskaitoma nustatyta suma. Žinoma, yra papildomų tokios prenumeratos sąlygų, bet jos labai žmoniškos. Tokia apmokėjimo forma labai pravers netrukus prasidėsiančiu šildymo sezonu, kai reikės skaičiuoti kiekvieną litą."
Naujausi komentarai