Ereliai suka ratus virš Neringos

Jūrinis erelis tampa įprastu paukščiu pajūryje. Šiandien Kuršių nerijoje gyvena penkios erelių poros, trys ar keturios iš jų peri. Prieš dvidešimt metų jūrinių erelių čia nebuvo iš viso.

Ne be žmonių pagalbos ties išnykimo riba visoje Europoje atsidūrę jūriniai ereliai prieš porą dešimtmečių sulaukė ypatingo dėmesio.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė pasakojo, kad suomiai pirmieji pradėjo kelti dirbtinius lizdus ereliams, o žiemą paukščius maitinti.

Pirmasis jūrinių erelių poros lizdas tarp Preilos ir Pervalkos oficialiai užfiksuotas prieš dvylika metų. Vėliau jiems buvo pradėti įrenginėti dirbtiniai lizdai, daug prisidėję prie erelių paplitimo.

Pasak J.Zarankaitės, jūriniams ereliams vieno lizdo nepakanka. Viename lizde jie peri, o dar du turi atsarginius.

Kasmet ereliai nerijoje yra stebimi, skaičiuojami jų lizdai, žieduojami mažyliai.

Birželio mėnesį paaugusių jauniklių žieduoti atvyksta erelių specialistas iš Tado Ivanausko gamtos muziejaus.

Kad jis galėtų pasiekti 10-20 metrų aukštyje esančius erelių lizdus, prireikia alpinistinės įrangos.

Jūrinius erelius lengviausiai pastebėti žiemą, kai ledas sukausto marias. Jie tupi prie properšų ir tyko grobio - žuvies arba vandens paukščių. Dalis jų žiemoja namuose, kita – pasitraukia, keliaudama paskui maistą.

Europoje šiuo metu gyvena apie 4500 jūrinių erelių porų, Lietuvoje – iki 80, Latvijoje – 15, Estijoje – 80, Lenkijoje – 500, Vokietijoje – 350.