Viena šeima Masačusetso valstijoje JAV labai ilgai gyveno paplūdimyje. Senais laikais gamtosaugos normos nebuvo tokios griežtos ir jie be problemų baltutėliu „Jeep Wagoneer“ paplūdimiu nuvažiuodavo visur, kur jiems reikia. Visureigis visą šeimą lydėdavo į iškylas gamtoje ir į žvejybą, tačiau prieš maždaug 40 metų gamtosaugininkai nusprendė, kad paplūdimiu važinėti automobiliais nereikėtų, ir tai uždraudė.

Tuo pačiu metu sugriežtėjo ir kitos taisyklės bei reikalavimai. Pavyzdžiui, buvo uždrausta kasti slenkančias smėlio kopas. Anksčiau paplūdimyje gyvenę žmonės su smėliu kovodavo ilgai negalvodami – eskavatoriais tvarkė savo namų apylinkes taip, kad jiems būtų patogu gyventi, nors ir darydami didelę žalą gamtai. Todėl viena kopa pamažu pradėjo užkloti šeimos garažą su baltuoju visureigiu viduje.

Johnas Munsnuffas pasakoja, kad jie ketino smėlį stabdyti arba bent jau išgelbėti visureigį. Laiko tam tikrai pakako, bet kadangi visureigis po pasirodžiusių draudimų jau nebebuvo toks reikalingas, niekas nesuskubo jo ištraukti. Nors tais laikais jis dar buvo vertingas. Tada, kai „Jeep Wagoneer“ susiruošta išgabenti toliau nuo slenkančios kopos, jau buvo per vėlu. Leidimai smėliui nustumdyti ar nukasti nebuvo gauti ir visureigis buvo palaidotas savo paties garaže.

Dabar J. Munsnuffas pagaliau surado būdų visureigį ištraukti ir pažiūrėti, kas jam per šitiek laiko nutiko. Mažas ekskavatorius nustumdė privažiavimą prie garažo, o sunkesnė technika pašalino garažo duris ir mašiną ištempė. Tiesa, visureigis buvo taip suniokotas, kad jau nebėra panašus į tą, kuris į garažą buvo trumpam pastatytas prieš 40 metų. Tempiant jis pažiro gabalais, buvusią spalvą priminė tik kur ne kur ant rūdžių matomi balti dažai.

J. Munsnuffas nenusiminė ir džiaugiasi automobilį išvydęs dar kartą. Nuo visureigio jis nulupo keletą detalių prisiminimui, o visa kita bus atiduota metalo laužo tvarkytojams. Tai yra puikus pavyzdys, kaip gamta elgiasi su be priežiūros paliktu žmonių turtu.