Lapkritį įmirkusi nuo lietaus žemė gruodį sustingsta į gruodą. Taip turėtų prasidėti advento metas, tačiau už lango tebesiautėja vėjai ir lietūs. Ko galime tikėtis iš gruodžio? "Tik ne žiemiškų orų!" – įsitikinusi kaunietė Aušra V., kurios vyras netyčia sudaužė prie namo laiptų porą butelių alaus, o į tai labai greitai sureagavo... sliekai, greitai išlindę į žemės paviršių, tarsi tik ir laukę kvapnaus skysčio. Toks greitas sliekų pasirodymas byloja, kad jie dar nė neketina slėptis giliai žemėje laukdami šalčių.

Ko galima tikėtis iš tokios gruodžio pradžios? Kaunietis Romualdas Krajaševičius, besidomintis liaudies meteorologija, priminė liaudies posakį: "Gruodį dangus su žeme maišosi". Tikrai ne iš piršto laužtas posakis. Pakanka prisiminti 1999 m. gruodžio 4-ąją, kai įsisiautėjo uraganas Anatolijus. Tą kartą vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m/s, o uraganas Ervinas 2005 m. per Lietuvos pajūrį praūžė 32 m/s greičiu.

Anot R.Krajaševičiaus, lapkričio pabaigoje iškritęs pirmasis sniegas žada žiemą prasidėsiant tik po mėnesio – prieš pat Kalėdas. Beje, neverta džiaugtis gruodžio šiluma, nes tai prastos vasaros ženklas. Be to gruodžio šiluma pranašauja ir vėlyvą pavasarį.

Nuo seno gruodžio 13-oji vadinama Šviesos diena. Tuomet saulė pradės slėptis jau tuo pačiu laiku, ir vakarai nebetrumpės. Jei gruodžio 13-ąją ir dar devynias dienas po jos bus bjaurus oras, tai prasti orai trukdys švęsti Velykas ir gal net džiaugtis pavasariu.

Liaudies meteorologijoje reikšminga gruodžio 6–oji – šv.Mikalojaus diena. Jei tądien lyja, tai šlapdriba gali kamuoti iki pat Naujųjų metų. Atrodo, kad šiemet taip ir bus. Tai patvirtina ir kurmiarausių gausa.

Žiemą sinoptikėmis tampa ir šeimininkės, ir varnos. Jei raugintų kopūstų sunka statinėje pakyla, prasidės atodrėkis. Prieš šaltį rasalas statinėje nusėda. Garsiai kvarkiančios varnos įspėja, kad artėja pūga, tačiau vargu ar išgirsime šį gruodį tokį pranašišką ženklą.

Advento žvakių šiluma, matyt, ir šiemet ištirpdys gruodžio šaltį.