Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš naujo teko formuoti ne tik civilinį jūrų laivyną – reikėjo naujos uniformos ir atributikos. 1994 m. buvo išleistas Lietuvos civilinio jūrų laivyno katalogas. Prie uniformos tetrūko diržo ir sagties.

Mintys, kaip pastaroji turėtų atrodyti, kapitono Antano Bunevičiaus galvoje sukosi dar tada, kai Lietuvos laivai plaukiojo su LTSR vėliavomis. Tuomet gimė ir pirmieji kauniečio ranka piešti eskizai.

"Nebaigiau aš jokios menų mokyklos, neturiu meninio išsilavinimo", – prasitarė kaunietis, tačiau teorinių žinių stoka nesutrukdė: 2004 m. A.Bunevičiaus eskizas buvo pateiktas oficialiam įvertinimui. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio palaiminimo kauniečio sukurta sagtis sulaukė šį rudenį.

A.Bunevičiaus kurtą sagtį jau nešioja keli kapitonai, ją saugo Jūrų kapitonų klubas ir Lietuvos jūrų muziejus. Baigus derybas su viena bendrovė dėl serijinės sagčių gamybos, jomis pasipuoš ir visi civilinio jūrų laivyno nariai.

"Galiu pasakyti tiek, kad tokios diržo puošmenos neturėjo net admirolas Aleksandras Kolčiakas", – tiesdamas geltono metalo sagtį, kurioje pavaizduotas laivo vairas, inkaras ir Gediminaičių stulpai, džiaugėsi kaunietis.

Tam, kad jo kūrinys būtų užpatentuotas ir jo išlieta keli vienetai, 85-erių kapitonas sumokėjo apie 2 tūkst. litų: daugiau nei 500 Lt kainavo patentas, apie 100 Lt – vienas eksperimentinis sagties liejimas. Pastarųjų, pasak kauniečio, reikėjo septynių.

"Išradėjai patvirtins, kad, norint susikrauti turtus, ne tokia veikla reikia užsiimti, – kalbėjo kaunietis. – Išlaidų man niekas nekompensuos. Užsidirbti taip pat nepavyks, o ir tikslas mano ne toks. Garbė? Man jos nereikia." A.Bunevičius neslėpė, kad svarbiausia jam – nepriekaištinga jūreivių išvaizda, kuri nedarytų gėdos saviems ir tinkamai reprezentuotų Lietuvą svetur.