Klaipėdiečiai nebijo cunamio

Palangiškiai ir kiti pajūrio gyventojai sunerimę. Internetinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog Baltijos jūroje gali kilti cunamis.

Gyventojų nerimą pakurstė žinia, jog Lenkijoje gyvenančios aiškiaregės tvirtino, kad balandžio viduryje vakarinę šios šalies pakrantę gali užlieti cunamio banga. Ją, anot aiškiaregių, sukels žemės drebėjimas Baltijos jūroje, kuris bus stipresnis už anksčiau buvusius. Aiškiaregės prašė įspėti gyventojus, nutraukti tuo metu vyksiančią laivybą. Net ir datą numatė visai konkrečią – balandžio 15-ąją.

Nors Lenkijos mokslininkai tvirtino, jog tokia tikimybė nedidelė, nutarta neignoruoti spėjimų. Apie galimą pavojų pranešta pajūrio miestų Kolobrzego ir Ustkos vadovams. Žinia perduota krizių valdymo centrams, o Gdanske jau užsakyta tokios stichijos galimybės mokslinė analizė.

Vis dėlto Lietuvos uostamiesčio civilinės saugos specialistai nelinkę tikėti aiškiaregiais ir tvirtino, jog cunamiui nesiruošia.

„Potvyniams, žemės drebėjimams esame pasiruošę, tačiau ne cunamiui“, – tvirtino Klaipėdos civilinės saugos ir mobilizacijos departamentas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, jog neįmanoma, kad Baltijos krantus nušluotų toks agresyvus ir siaubą keliantis gamtos reiškinys.

„Didžiulės visa griaunančios bangos kyla dėl povandeninių žemės drebėjimų. Pas mus tokių reiškinių nėra. Tiksliau yra – ne vienas pajuto prieš keletą metų sudrebėjusią žemę, tačiau smūgiai buvo labai silpni“, – tvirtino hidrologas.

Jis teigė, jog didžiausia nelaimė, kokia gali nusiaubti pajūrį, – didelė audra. Taip pat pajūryje gali kilti nedidelis potvynis. Ne vienas klaipėdietis žino, jog pučiant tam tikram vėjui, į Danę iš Kuršių marių suplūsta vanduo, ir patvinsta uostamiesčio senamiestis.