Sodininkai šaukia „SOS“, esą sodus užplūdo neįprastai daug sraigių. Specialistų teigimu, tai – natūralus ciklas ir jokio sraigių antplūdžio nėra.

Teigiama, kad sraigės, kaip ir milijardas kitų gyvų organizmų, gyvena savo ritmu – yra maisto, yra ir sraigių.

Kai kurie sodininkai skundžiasi, kad sraigės naikina gėlynus, prilenda į šiltnamius, nugraužia pomidorų ir agurkų lapus. Klaipėdietė Viktorija, turinti sodo sklypą užmiestyje, praeitą savaitgalį savo sode surinko daugiau nei kilogramą sraigių, kurios visiškai sunaikino serenčius ir bijūnus.

Moteris sraigių nenaikino, nunešė į mišką ir išpylė, juokaudama, jog taip sraiges ištrėmė iš savo sodo ir bent jau šitos atgal nesugįš. O sodininkė Laima pasakojo, kad jos vaikai rado pramogą su sraigėmis.

„Jie prisirenka begales pačių įvairiausių spalvų sraigių ir sudėlioja iš jų mozaikas. Tiesa, po nakties randame jas visas sulipusias ant namo sienos“, – juokėsi pašnekovė.

Bene vienintelis Klaipėdos apskrityje kvalifikuotas malagologas, moliuskų specialistas, Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius teigia, kad jis daugiau specializuojasi jūrinių moliuskų srityje, tačiau tikina žymesnio sodinių sraigių pagausėjimo nepastebėjęs.

„Pavasarį jų visada būna daugiau. Sraigės nėra kokie nors piktybiniai kenkėjai. Šiaip tai šliužai daugiau žalos padaro, išgraužia grybus, aplimpa daržoves. O sraigės – žoliaėdės, jei jau kokią nors gėlytę nugraužia, ar čia reikia tą gyvūnėlį galabyti“, – svarstė A.Stankevičius.

Sraigių kiautas plonas, labiau blizgantis, geltonas, su penkiomis tamsiomis juostelėmis, tačiau pasitaiko ir be jų. Sraigės užauga iki 15–18 mm.

Sodinių juostasraigių randama krūmuose, miškuose, soduose, ant akmenų, medžių.