Kokteilis

Vos neištiesė kanopų

Anądien klaipėdietis Adomas vos negrįžo į rojų pas Ievą. Tikrai, tikrai.

Po to, kai pylė nosimi, kakta ir visomis kitomis priekinėmis veido dalimis į šaligatvį, prieš save išvydo Petrą, raktais nuo dausų skalambijantį.

Matyt, dar per anksti. Nebuvo lemta Adomui kelionė į Ten. Atgavęs sąmonę, suvokęs, kur yra namai, "Kokteilio" skaitytojas nors ir nubrozdinta nosimi, tačiau grįžo pas Domicelę.

Visos šitos istorijos nebūtų, jei ne iš šaligatvio plytelių kyšantys varžtai prie buvusio "Vaivos" kino teatro.

"Po to, kai išmontavo stogelius, stalus, suolus ir tvoreles, darbininkai paliko du-tris centimetrus iš šaligatvio plytelių kyšančius varžtus. Už vieno jų ir užkliuvau. Tokia nelaimė gali užklupti ne vien tik mane, – guodėsi ir piktinosi Adomas. – Užtenka nepažiūrėti po kojomis ir gali užkliuvęs drėbtis kaip miežių maišas".

Leis pasignalizuoti

Praėjusią savaitę apie apsukriuosius Rygos taksi vairuotojus rašęs "Kokteilis" nesuprato vienos jų paslaugos, kurios net naudojantis storiausiu rusų-lietuvių kalbų žodynu nebuvo galima išversti

į lietuvių kalbą – "daj bibiknutj". Ko gero, tai ne itin reikšminga paslauga, nes ji įkainota puse lato.

Priminsime, kad, pavyzdžiui, Latvijos sostinės taksi vairuotojas leistų salone vartoti alkoholį, jei kiekvienas keleivis papildomai jam duotų po latą (1 latas – 4 Lt 87 ct). O štai "daj bibiknutj" nepavyko suprasti.

Tačiau klaipėdietė Romena bandė pasišaipyti iš nesupratingojo "Kokteilio": "Ir ko čia nesuprasti! Už pusę lato vairuotojas duos papypinti".

Linksmieji tirščiai

Prasilošė žmogelis kazino. Iki cento. Išeina į lauką, prieina prie taksi:

– Klausyk, būk žmogus, parvežk mane namo už dyką. Šiandien visai prasilošiau. Kitą kartą tau su kaupu užmokėsiu. Bet taksistas nesutiko vežti ir dar išbarė žmogelį. Supyko žmogus, parėjo namo pėsčias. Kitą kartą tas žmogus kazino išlošė daug pinigų. Išeina į lauką, žiūri – trys taksi mašinos stovi. Trečioje sėdi tas, kuris praėjusį kartą jo nepavežė. Prieina žmogus prie pirmosios mašinos ir sako:

– Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo parvežti?

– Žinoma, galiu.

– O dar už 100 dolerių ar gali man atsiduoti?

Taksistas net pašoko:

– Eik iš čia, iškrypėli!

Žmogelis priėjo prie antrojo automobilio. Istorija pasikartojo. Ir antrasis jį nuvijo. Tada priėjo prie savo nedraugo:

– Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo pavežti?

– Aišku, kad galiu!

Įsėdo žmogus į trečiąją mašiną ir sako:

– O dabar pro tas dvi mašinas lėtaaai, lėtaaai pravažiuok.

Česka (397 719; kai dievas dalijo protą, turbūt tualete buvau)