Kokteilis

Kriskime saugiai

Spustelėjęs šaltukas ir išdribęs sniegas daugelį tautos judėjimo vietų – kiemus, šaligatvius ir kai kurias gatves – pavertė nemokamomis čiuožyklomis.

Daugelis iš mūsų, kol tvojasi ant ledo prieš savo valią, dar spėja tapti vanagais, drobiazkomis ir kitomis čiuožimo ant ledo žvaigždėmis.

Tačiau ne visiems pavyksta atlikti "Žūstančios gulbės", "Kregždutės skraidymo prieš lietų" arba "Vanago medžioklės" figūras. Lengvasis rezultatas – sudaužtas užpakalis arba įlenkti šonkauliai. Sunkesnis rezultatas – sutrenkti smegenys, lūžusios rankos arba kojos.

Kiekvienas iš jūsų galite sakyti: "Man tai neatsitiks, nes neisiu ten kur slidu".

Tačiau, kaip sakė geras "Kokteilio" draugas Edis Merfis, jei "lemta tvotis ant žemės, tai to neišvengsite net ant batų padų priklijavę švitrinį popierių".

"Kokteilis" įsitikinęs, kad geriausiai būtų, jei save įkalbėsite, jog nepavyks išvengti sąlyčio su grindiniu šiek tiek nemaloniu būdu.

Kai prarasite pusiausvyrą ant nepabarstyto šaligatvio, nekeikite valytojų ar kelininkų, nes tai daryti – per vėlu, o pirmiausiai rūpinkitės, kad kiek galima švelniau nukristumėte. Kol pasieksite žemę, spėkite rankomis susiimti galvą ir sukoncentruoti kūną, jog jis kontakto su paviršiumi metu taptu panašus į siūlų kamuolį, o ne tuščią išgertą butelį.

Kol slidu, eikite į lauką kiek įmanoma storiau apsirengę – krisite minkščiau.

Linksmieji tirščiai

Frazės, kurių nenorėtumėte išgirsti gulėdami ant operacinio stalo: "Tai reikia išsaugoti patologų-anatomų tyrimams", "Viena mirtis. Tik nedramatizuokite. Geriau pagalvojus, ne tokia čia jau žmonijos netektis", "Pasakykite kas nors sanitarams, kad subėgiotų alaus, vakar su profesoriumi ilgiau pasėdėjome, rankos dreba" arba "Gal žinote, kiek dabar kainuoja kepenys juodojoje rinkoje?"

Česka (397 719; kol atšils orai ir bijote vožtis – sėdėkite namie)