Su šventėmis!
Šiandien – Kūčios, rytoj ir poryt – Šv. Kalėdos. Netrukus – Naujieji metai. Laikas – kai jau galima įvertinti išeinančius 2009-uosius, linkėti vieni kitiems geresnių.
„Kokteilis“ mano, kad negedėsite besibaigiančiųjų, kurie atnešė daugiau nemalonių žinių nei džiugių.
„Man taip nesisekė, kad nuo manęs bėgo net juodos katės“, – guodėsi Algis.
Nors ir paplonino piniginę, tačiau sunkmetis mums pravėrė akis.
Tikėkimės, kad nuo Kūčių mes pradėsime vaduotis iš tamsiojo meto. Ne tik ilgėjančiomis dienomis. Tikėkimės...
Gal ir mes pabūkime tos pačios vilties, kuriems ji yra motina, vaikais. O kas lieka?
Tačiau netūnokite depresijos šešėlyje. Šviesa tunelio gale žiba. Gal blyški. Tačiau spingsi.
Ir neužmirškime auksinio posakio: „Gyvenimas – eilė mirties link. Kvaili tie, kurie skuba arba lenda be eilės“.
Linksmieji tirščiai
Kalėdinis Prano anekdotas. Vaikų darželyje auklėtoja sako vaikams:
–Vaikučiai, kai naktį suspindės Aušrinė žvaigždė ir visa šeima sės prie Kūčių stalo, gims kūdikėlis Jėzus.
Staiga kyla šurmulys ir vaikai vienu balsu ima šaukti:
– O per televizorių sakė, kai visa šeima susės prie Kūčių stalo, į mūsų namus ateis Šreeeekas.
Česka (kai gyvenimas staigiai pasuks gerėjimo link – būkite atsargūs, kad neiškristumėte per bortą)
Naujausi komentarai