Kokteilis

Įsivaizduojate, sniegas – veltui

Ir sakote, kad šiais laikais nieko veltui nėra. O pasirodo yra.

Gamta tiek sniego mums pateikė, jog ne kokią gniūžtę suspausti, o didžiausius sniego kalnus galite susistumti.

Galite sniegą į namus tempti kibirais, maišais ir kitomis talpiomis priemonėmis.

Ir nieko tai, įsivaizduojate, nieko nekainuoja ir nekainuos.

Mieste gyvenantys žmonės pavydi užmiestyje gyvenantiems, nes, kiek to sniego į komunalinį butą prisineši. Vieną kambarį galima būtų paaukoti. Na, dar kažkiek vietos yra sandėliuke. Tačiau ir patiems kažkur dar reikia gyventi.

O štai vadinamieji kaimiečiai gali priversti sniego visą kiemą, aukščiau stogų, prie sodybų buldozeriu sustumti milžiniškas sniego kauges.

Tonos sniego... Toks turtas! Ir veltui.

Apsukresni piliečiai jau tikriausiai kurpia planus, kaip uždirbti nemenkus pinigus, galbūt eksportuojant jį į kitas pasaulio šalis arba tiekiant Senius besmegenius gaminančioms įmonėms.

Suprantama, yra ir daugiau verslo krypčių, kuriose būtų įmanoma iš sniego uždirbti litų, tačiau „Kokteilis“ nenori atskleisti visų kortų. Žinote, konkurentų nelabai reikia.

Bėdos dėl Trispalvės

Po to, kai Elytė pasiguodė, kad daugiau nei pusmetį neranda pirkti lietuviškosios Trispalvės, atsiliepė vienas geras žmogus.

Jis sakėsi matęs, kad vėliavų yra pirkti „Maximoje“. O jei joje nebūtų, „Ermitaže“ moteris tikrai turėtų rasti.

„Tikriausiai Trispalvių dar būtų galima nupirkti lietuviškų suvenyrų parduotuvėse“, – šiek tiek dvejodamas bandė padėti skaitytojas.

Linksmieji tirščiai

Vaikų darželio, bet ne „Aptvarėlio“, auklėtoja prie Kalėdų eglutės:

– Na, vaikučiai, pašaukime tą, be kurio neapsieina nei vieni Naujieji Metai. Na, trys-keturi...

– Policijaaaa...

Česka (397 719; kiek sniegas uždengė šiukšlių, dabar visur taip švaru)