Šuo ėda ridikėlius
Praėjusią savaitę "Kokteilį" atakavo kačių mylėtojos, norėjusios pasigirti keistais savo augintiniais, ėdančiais nebūdingą katėms maistą, kaip antai rauginti kopūstai, bananai ar žalios bulvės. Tą sąrašą būtų galima išplėsti iki tokio dydžio, jog šiame "Kokteilyje" neliktų vietos linksmiesiems tirščiams.
Tačiau savo trigrašį panoro įkišti ir šunį turinti Dainora. Ji papasakojo, kad jos keturkojis labiau už kaulus mėgsta ridikėlius. Užmiršusi pasakyti, kokios veislės augintis, moteris papasakojo, kad per dieną prisirovęs ridikėlių, naktį juos traškina.
"Ir iš kur jis toks?", – savęs ir "Kokteilio" klausė skaitytoja, nesitikėdama sulaukti atsakymo.
Nereikia baimintis
Tikriausiai kiekvienas iš mūsų žino liaudies posakį: "Šuo iš bado ir žolę ėda".
Pasirodo, jog amsius ėdą žolę ne dėl to, kad neturi ko ėsti. Taip šuo valo skrandį. Dažniausiai ėda varpinius augalus: paprastąsias šunažoles, šuninius ir paprastuosius varpučius, pievines migles, motiejukus. Šiose žolėse yra skrandžio rūgštingumą mažinančio šarminio cheminio elemento, o žolių skaidulos sudirgina skrandį ir sukelia vėmimą. Tai normalus fiziologinis reiškinys.
Vemdamas šuo išvalo ne tik skrandį, bet ir žarnyną nuo plaukų, nekokybiško maisto ir kitų kenksmingų medžiagų.
"Kokteilio" hipotezė
Senbernaras, ko gero, didžiausias pasaulyje šuo.
Linksmieji tirščiai
Ateina moteris su vyru į šunų parduotuvę:
– Turite mėsos šunims?
– Taip, turime.
– Tai duokite man du kilogramus.
O vyras ir sako:
– Bet brangioji mes neturime šuns!?
– Nelok!
Česka (397 719; keistų šunų nuotraukas galite atsiųsti el. paštu: [email protected] )
Naujausi komentarai