Kokteilis

Šunys – veidrodžiai

Save debilų ir veršiašunių nemylėtoju įvardijęs Vygantas mano, kad šuo lietuviui nėra nei draugas, nei vergas.

"Šuo – lietuvio veidrodis, – po daugelio metų stebėjimo priėjo išvados jis. – Agresyvus pilietis pasirenka sau tokio pat būdo šunį. Gyvenu Tauralaukyje ir matau: kuo kvailesnis šeimininkas, tuo agresyvesnis ir labiau neprognozuojamas jo šuo. Ir žinoma, būtinai veršio didumo. O kultūringas šeimininkas būtinai įsigis tik nedidelį šuniuką. Ir jokios apsaugos tie veršio dydžio keturkojai negarantuoja. Tam yra signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros ir, pagaliau, paprasčiausia tvora. O laikyti miesto teritorijoje šunį sulig veršiu – gryna nesąmonė. Vien dėl keliamo triukšmo ir paliekamu krūvų".

Didžiausias teršėjas – žmogus

Nestokojantis sarkazmo Felixas, paklausęs: "Šunys užteršė gamtą?", pats ir atsakė: "Nejuokinkite! Didžiausias teršėjas – žmogus. Kas to nesupranta – tegul kreipiasi, anot Povilo, į... psichologą. Arba pats savo kiemą susitvarko".

Cholerikų įrankiai

Qwertysas irgi nevyniojo žodžių į vatą: "Šunis laiko individai - cholerikai, kurie mėgsta įsakinėti ir reikalauti besąlygiško paklusnumo, nemėgstantys kitokios nuomonės, kitokio požiūrio į gyvenimą ir aplinką. Kadangi šuo neturi požiūrio, o kad gautų kaulą – greitai vykdo kvailus arba beveik kvailus įsakymus. Todėl jie – geriausi tokių individų draugai".

Gražuoliukai: kartais keturkojai būna sudėtinė automobilio salono dalis.

Linksmieji tirščiai

Žurnalistas klausia ūkininko:

– Kaimynai iš jūsų nevagia?

– Nevagia.

– O kodėl tada prie vištidės padėtas šautuvas?

– Todėl ir nevagia.

Česka (397 719; tai kur savivaldybė deda už šunis surinktus pinigus?)