Kokteilis

Eilės leidimui prekiauti

Didelė poezijos mėgėja J.Budrienė nepatingėjo surasti Alfonso Vaičiulio eilėraštį "Parduotuvė", kurį skyrė leidimo kioskuose prekiauti alumi proga.

Pasaulis – tai didžiulė parduotuvė
Kasdien einu, tenai esu
Tau siūlo viską, ko tik nori
Tiktai ką reikia, tą imu?

Vilioja buteliai. Jie spindi žėri
Ir rūkalai – narkotikai greta
Atrodo, kaip didžiausias gėris
Tik imk ir džiaukis. Tai šėtoniška klasta.

Kodėl žmogus save ir kitą žudo?
Nuodais svaiginasi kaskart labiau
Iš kur gyvenimo toksai jo būdas?
Ir daro viską, kad būtų blogiau.

Patiems mums leista save sunaikinti?
Gal mumyse tatai užprogramuota?
O mes tik įrankiai save kankinti
Vis nepaliaujam? Gal taip duota?

Kasdieną renkamės didžiulėj parduotuvėj
Deja, tiktai mes renkamės ne tą,
Kas teikia džiaugsmą, laimę ir ramybę,
Kūrėjas leidžia rinktis mums laisva valia.

Pavojus: kai alus liejasi laisvai, užmigę galime sušalti.

"Kokteilio" pozicija

Mes sakome alui "Ne!", tačiau jis mūsų neklauso.

Česka (397 719; jeigu ne girti vairuotojai, Lietuvoje nebūtų demografinės duobės)