Kokteilis

Pajūryje – rūkalių atakos

Kol "Kokteilis" mėnesį blaškėsi tarp Pietų Afrikos ir Klaipėdos, mylimame uostamiestyje susikaupė bėdų, bėdučių, kurias teks šalinti artimiausiu laiku.

Antai iš paplūdimio gautas gražus pavojaus signalas, kurį suraitė didelė "Kokteilio" gerbėja Lyda.

"Pasiilgau jūros, tai anądien, pavakary, apie 18 val., su anūkais atvažiavome į Pirmosios Melnragės paplūdimį, – pasakojo moteriškė. – Džiaugėmės, kaip gražu. Jūra – rami, šiltutėlė, lyg jaunikis pirmą naktį po vestuvių. Vaikai akimirksniu sukrito vandenin. Kiek pasiturškusi, likau jų ganyti. Žmonių – nemažai: labai daug vaikų, šeimų. Atsiguliau pakrantėje, vaikai klega, lengvas vėjelis nuo jūros pučia... Pasaka. Tik arčiau vandens begulinčios dvi peroksidinės blondinės staiga sugalvojo dūmelį paplėšti. Šalia pačių vaikai, bet, matyt, jie pripratę. Man, nepratusiai, nuo jūros atskrendantis dūmas nepatiko, tačiau ką čia padarysi? Maniau, parūkys, užkas į smėlį "kancarus" ir bus ramu. Bet kur tau. Kai tos baigė, arčiau gulėjusios dvi senesnės, turbūt kaip ir aš, vėl užplėšė. Kadangi tos buvo visai prie manęs, tai mandagiai paprašiau, kad nerūkytų, o nueitų į vietą, skirtą rūkyti. Kad žinotumėte, ką teko išklausyti. Žodžiu, jei nepatinka rūkaliai – galiu eiti su vaikais iš paplūdimio. Pakilo ne tik tos dvi "bobutės", bet ir anksčiau rūkiusios, į ginčą įsiterpė ir nerūkiusios. Tik vyrai nesikišo. Supratau, kad jos atvažiuoja prie jūros atsipalaiduoti, parūkyti. O jei kam netinka – gali čia neatvykti. Jaunesnės rūkytojos replikavo, neva aš nebuvusi užsienyje, nieko nemačiusi, nežinanti, žadėjo mane į Seimą išrinkti, jei pavardę pasakysiu."

Realybė: pajūryje galima prisižiūrėtų įvairiausių vaizdų, prisiuostyti įvairiausių kvapų.

Nepatvirtinta informacija

Nuo jūros pūtė toks stiprus vėjas, kad cigaretę iš burnos išlupo kartu su dantimis...

Linksmieji tirščiai

Susipažino vaikinas ir mergina per internetą, po kurio laiko nusprendė susitikti pajūryje. Žinoma, pamatę vienas kitą labai nusivylė, bet vis vien nepuolė išsiskirti. Pokalbis nesirišo, prasikankino porą valandų. Staiga suskambo jaunuolio telefonas. Kiek paėjęs į šoną pakalbėti, grįžo:

– Supranti, man reikia jau važiuoti, supranti, man pranešė, kad mirė mano senelis.

Mergina su palengvėjimu:

– Ačiū dievui, jei nebūtų miręs tavasis, tektų mirti manajam.

Česka (397 719; pajūryje vasarą verda įdomus gyvenimas. Dieną ir naktį)