Kokteilis

Anekdotai iš "Oktoberfest"

Ir "Kokteilį" pasiekė anekdotų porcija iš Vokietijoje vykstančio "Oktoberfest" alaus festivalio.

Nukniaukė zuikis kaime alaus bidoną. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo. Atidarė, pauostė ir nugriuvo.

Pro šalį bėgo lapė:

– O! Ir užkanda, ir dar išgert. Gurgšt alaus, ir guli paslika prie zuikio.

Atrisnojo vilkas:

– Ooo! Ir išgert, ir užkandos, ir dar panų! Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė alaus ir išgėrė iki dugno. Dar įsipylė – vėl išgėrė iki dugno. Šast, ir guli.

Kur buvęs nebuvęs pro šalį ėjo lokys.

– O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir panų, o vilkui sprandą seniai nusukti žadėjau. Bet pirmiau alaus reikia paragauti. Užsivertė lokys bidoną ir išmaukė likusį turinį.

Pasvirduliavęs įlipo į medį ir užmigo.

Pirmas prabudęs zuikis žiūri ir nesupranta. Pasikrapštęs galvą, sau sako:

– Atsimenu, kaip vilką nujungiau. Prisimenu, kaip lapę pakirkinau, bet kaip lokį įkėliau į medį, nors užmušk – nepamenu!

****

Susitiko ant upės kranto jaunas ir senas meškeriotojas. Žodis po žodžio, jaunasis klausia senojo:

– Kiek kartų žvejoju, tiek tave prie upės sutinku. Kaip tau pavyksta iš namų taip dažnai išeiti?

– Mano taktika tokia: anksti rytą pakeliu žmonos užklotą ir labai garsiai sakau: "Oho, koks užpakalis!" Tada žmona pradeda rėkti: "Eik tu velniop! Dink man iš akių". Kas lieka – susirenku žvejybos reikmenis ir einu žvejoti.

Jaunasis žvejys, pagalvojęs, kad sistema nebloga, nutarė pats pabandyti.

Kitą dieną jaunasis žvejys į žvejybą neatėjo. Atėjo kitądien.

Senasis klausia:

– Tai ko vakar žvejoti neatėjai?

– Vakar anksti rytą atsikėliau iš lovos, pakėliau užklotą ir garsiai pasakiau: "Oho, koks užpakalis!" O pats tada pamaniau: "Velniop man ta žvejyba".

Česka (kai kurių klaipėdiečių nuomone, alaus šventės iniciatore galėtų būti Klaipėdos verslininkė Eugenija Odebrecht)