Kokteilis

Gręžia net sekmadieniais

„Esu labai kantrus, tolerantiškas, supratingas kitų atžvilgiu, – “Kokteiliui„ save apibūdino Domas. – Tačiau dėl kaimynų, be perstojo, mėnesių mėnesiais, remontuojančių butą, kantrybė gali sprogti. Kala, gręžia paprastomis dienomis, šeštadieniais, sekmadieniais. Kenčiu, bet jau senka ir paskutinieji kantrybės lašai.“

Domas teiravosi, gal „Kokteilio“ skaitytojai turi stebuklingą patarimą, kaip susitarti su kaimynais, nesusigadinant santykių. Susitarti, kad būtų tylu bent savaitgaliais, kai būtina pailsėti prieš naujos savaitės darbus.

„Kokteilio“ pozicija

Domai, tokie tie tavo ir kaimynai, jei negerbia tavęs.

Balsavo kiškutės

Vakar Rusijoje vyko prezidento rinkimai. Kadangi „Kokteilis“ yra apolitiškas ir jam visiškai nesvarbu, kas laimėjo juos, dėmesį per svarbiausią šalies kaimynės metų įvykį patraukė aplink urnas virę įvykiai.

Štai Čeliabinske balsuoti atšuoliavo kiškutės. Jos „Kokteiliui“ teisinosi, kad dėl repeticijos neturėjo laiko persirengti. Teko tuo patikėti, nes tikrai reikia daug laiko norint nusiimti uodegytes, ausytes.

Nugirstas pokalbis

– Kodėl nesiskutęs, ratilai po akimis? Tu gėrei?!

– Kodėl iš karto „gėrei“? Paprasčiausiai užmigau ant stiklinių!

Linksmieji tirščiai

Tikras atvejis. Palatoje guli ligonis, visas apraizgytas vamzdeliais, žarnelėmis, prijungtas prie lašelinės. Lydimas svitos įeina profesorius.

– Na, ligoni, kaip jaučiatės? – prisėdo ant lovos profesorius.

Ligonis ima drebėti, tampytis ir be garso žiopčioti.

– Kas jums? Negalite kalbėti?

– Pacientas užverčia akis ir purto galvą.

– Duokite jam popieriaus lapą, – paprašė profesorius. – Tegul parašo, ko nori.

Ligonis paėmė pieštuką, lapą ir drebančia ranka šiaip taip parašė: „Nulipk nuo vamzdelio, kalės vaike“.

Česka (397 719; „Kokteilis“ netiki tais, kurie sako, jog Rusija prasideda ten, kur baigiasi asfaltuotas kelias)