Kokteilis

Saratovo patirtis – pritrenkianti

Rytoj ta diena, kai uolesnieji vyrai skubės sveikinti dailiosios lyties atstoves su Tarptautine moters diena.

O štai rusai vėl nustebino netikėtu poelgiu. Saratovo srities gelbėtojai gėlėmis ir tortu apdovanojo jiems padedančias kales – labradorų veislės keturkojas Dašą, Tasią, Gadią, kokerspanielę Roni.

Vyrai nusprendė pasveikinti kales, kurios budi be atostogų ir poilsio dienų.

„Kai praėjusiais metais mes sveikinome moteris, – pasakojo kinologas Aleksandras, – Daša su Tasia tarsi įsižeidė, visą dieną nieko neėdė.“

Anot vyriškio, padėjėjos vertos didžiausios pagarbos, nes sunku ir suskaičiuoti, kiek jos po griuvenomis rado žmonių, kiek paklydusių grybautojų miške.

Ir sveikinimo ceremonija verta komedijos filmo.

Kieme kalės išsirikiavo eile. Aleksandras, padėkojęs joms už tarnybą, įteikė tulpių.

Sveikinamosios, kaip visiems buvo keista, rimtai sėdėjo ir atidžiai klausėsi kalbos, tarsi suprasdamos, apie ką ji.

Skanėstas: kaip ir laukta, daugiausia šunims džiaugsmo suteikė tortas.

„Kokteilio“ pozicija

O sako, kad didžiausias šuns džiaugsmas – kaulas. Pirkite, mielieji, šunims tortus.

Turėti šunį – baisu?

Ar teisūs tie, kurie sako, kad šuo baisiau už marą?

Jie tvirtina, jog šunų savininkai turi pamiršti vakarėlius, klubus, naktinius lėbavimus ir miegą iki pietų. Jiems svarbiau ne kokį konjaką pirkti, o kelintą valandą šuo paskutinį kartą buvo lauke.

Nugirstas pokalbis

– Ar tau nebūna tingėjimo priepuolių?

– Ne, nebūna. Užtat būna energijos priepuoliai. O tingiu aš visada.

Kalbasi du kaimynai:

– Nepyk, kad mano šuo tavo vištas papjovė.

– Nieko tokio, aš jį vakar žiguliuku pervažiavau.

– Tai nieko baisaus, mano sūnus šįryt ant tavo žiguliuko vinimi velnią nupiešė.

– Nesisielok, aš jam iš druskinio užpakalį pakedenau.

– Tai nieko baisaus, jis prieš pusvalandį, pasiėmęs kanistrą, išėjo tavo namo padegti.

– Nieko tokio, svarbu kaimynams gerai sugyventi.

Česka (397 719; gal šiandien tulpes pirkti, nes ryt bus trigubai brangesnės?)