Kokteilis

Staigmena: katinas papjovė šunį

Turėjo klaipėdietė (dėl suprantamos priežasties neskelbsime jos vardo, pavardės ir asmens kodo) tris šunis. Tiesa, ne vilkšunius, bet ir ne kišeninius čihuahua. Susižavėjo moteris įspūdingu Meino meškėnų veislės katinu. Po dienos kitos jis jau sukiojosi moteriškės bute. Kiek už jį paklojo pinigų, nežinia. Tačiau čia jums ne koks Lietuvos rainis ar net Siamo tamsiaausis. Sunku įsivaizduoti, tačiau suaugę patinai sveria 6–10 kg.

Žodžiu, vieną dieną moteris paliko augintinius namie, o pati išėjo tvarkyti reikalų. Grįžusi namo išvydo šiurpų vaizdą. Vienas šunų gulėjo negyvas, pasruvęs kraujais, o Meino meškėnas laižėsi letenas tarsi po gardžios vakarienės.

Šeimininkė įtaria, kad katinas taip gynė savo ėdalą, jog neapskaičiavo būtinosios ginties ribų.

Dabar Meino meškėnas izoliuotas, nes galbūt vėl grybštelės dar kurį nors iš likusių dviejų.

Gynėjas: su tokiais katinais jokie priešai nebaisūs.

Iš veislės charakteristikos

Meino meškėnas savo išvaizda užburia jau pirmosios pažinties metu. Dydis ir galia harmoningai dera su elegancija ir kilnumu. Artimiau pažinę šią veislę liksite sužavėti jo charakteriu. Šie nuoširdūs mažieji gigantai paprasčiausiai nemoka nuskriausti kito. Gerą būdą galima drąsiai vadinti veislės ypatumu.

„Kokteilio“ pozicija

Tai kuo tikėti: charakteristika ar tikrais faktais?

Ankstesnė sensacija

Iki šiol buvo tvirtinama, kad sensacija galima vadinti ne tai, jog šuo įkanda žmogui, o tai, kad žmogus įkanda šuniui.

Daugelį dešimtmečių tokios sensacijos pavyzdžio nebuvo, bet vis dėlto atsirado Lenkijoje. Kai namo su vaikaite grįžtantį Jerzį pasitiko kaimynų šuo Kajtekas. Jis pradėjo skalyti ir, iššiepęs dantis, rengėsi pulti mergaitę. Senelis, nieko nelaukdamas, pirmas puolė šunį ir suleido jam į sprandą dantis.

Linksmieji tirščiai

Parduotuvėje:

– Sprendžiant iš kvapo, jums atvežė sūrio!

– Ne, čia tiesiog krovikas Jonas sandėlyje kojines persimauna.

Česka (397 719; gal jūs patys ir glostykite tą meškėną. Aš geriau lietuvišką kiemo rainį)