Kokteilis

Smirdinčios midijos – skanios?

Anądien Povilas, grįžęs iš kelionės po Rodo salą, papasakojo nuotykį, kaip graikų restorane užsisakė Saganaki midijų. Tačiau nė vienos jų net nekrimstelėjo dėl nosį rietusio puvėsių kvapo, sklidusio nuo patiekalo.

„Ir vienaip, ir kitaip į jas žiūrėjau, tačiau neradau požymių, jog jos tikrai sugedusios ar specialiai “pagardintos„, kad kam nors būtų skanios“, – pasakojo skaitytojas, prisipažinęs, kad jį vis dar kankina klausimas, ar jis pats nesuprato specifinių aukštosios kulinarijos šedevrų niuansų, ar tos jūros gėrybės iš tikrųjų buvo sugedusios.

Panašią istoriją paporino ir Dalia.

„Dar sovietiniais laikais iš užsienio parvežiau midijų, kurias it labai vertingas lauktuves, kokių mes, čia, Lietuvoje, nebuvome matę, nunešiau draugams, – senus laikus prisiminė moteris. – Ir kai atidarėme labai brangiai kainavusį prašmatnų indelį, puvėsio kvapas vos neišvertė mūsų iš kojų. Tuo metu užsukęs kaimynas ir sužinojęs, kad turime midijų, paprašė duoti ir jam. Kadangi brangiai kainavo, tai pavaišinome vos viena midija. Jis pagarbiai – it ostiją lėkštėje ją išsinešė namo. O mes taip ir neišdrįsome jų paragauti. Lauktuvės sėkmingai buvo išmestos. Kai kaimynas apie tai sužinojo, išbarė baisiausiais žodžiais, mat jis su šeima vieną midiją pasidalijo, o mes lauk švystelėjome visą stiklainį.“

Reikėjo pabandyti

Vienas skaitytojų replikavo Povilui: „Jei tamsta, įpratęs valgyti lašinius ir bulves, sumanei svečioje šalyje pasirodyti gurmanu, tai reikėjo pasitreniruoti prieš kelionę“.

Medūzos mato mus

O štai „neseniai“ – 1889 m. vienas rusų profesorius paskelbė, kad į midijas visiškai nepanašios medūzos turi akis. Jis tai aprašė disertacijoje „Apie medūzų akių sandarą“.

Linksmieji tirščiai

Istorikai tvirtina, kad inkvizitoriai raganas degino ne todėl, kad jų nekentė, o todėl, kad jiems paprasčiausiai trūko moteriškos šilumos.

Česka (397 719; jūroje maudytis mėgstantys klaipėdiečiai gali būti ramūs – midijos nekanda)