Kokteilis

„Įkliuvome – reikia 200 litų“

Apie naują sukčiavimo būdą „Kokteiliui“ papasakojo pardavėju dirbantis Romas.

„Neseniai mūsų parduotuvėje apsilankė nekokios išvaizdos pilietis, – istoriją prisiminė vyriškis. – Priėjęs prie mano kolegos, nors jis jo nepažinojo, ištiesė ranką sveikintis.“

Darbuotojai skersai sužiuro į familiarųjį svečią.

O šis, žiūrėdamas tiesiai bendradarbiui akis, net papriekaištavo: „Tu ką, neprisimeni manęs?“

„Na, ne. O turėčiau?“ – klausimu į klausimą atsakė kolega.

Tai nė kiek nesutrikdė užėjusiojo: „Na, taigi anksčiau su Gedu prie stotelės kartu kalbėjomės, vėliau Naujuosius metus pas jį sutikome.“

„Na, neatsimenu, nors užmušk“, – muistėsi pardavėjas.

Svečias nė nemanė trauktis: „Tikrai buvome, kaip tu gali neatsiminti. Einame į koridorių, apie reikalus pakalbėsime.“

Paklaustas, kokius makaronus jam ant ausų kabino gudruolis, kolega perpasakojo, ko gero, sukčiaus atmintinai iškaltą tekstą: „Supranti, važiavome automobiliu. Policija prisikniso. Reikia sumokėti. Dabar neturiu su savimi, o reikia susitvarkyti reikalus tuoj pat – vietoje. Jei apiformins baudą oficialiai, bus daug bėdų. Paskolink dabar du šimtus litų, vėliau grąžinsiu“.

Romas įsitikinęs, kad tokie gudragalviai aplankė ne vieną parduotuvę ar įstaigą.

Fantazija: sukčių pasiklausę, tikrai galime patikėti, kad drambliai kiaušinius lizduose peri.

Linksmieji tirščiai

Skambutis iš Komunistų partijos komiteto į vienuolyną.

– Alio, šventas tėve, mums posėdžiui labai reikia kėdžių.

– Neduosiu! Anądien suolus paskolinau, tai jūs juos visus nepadoriais užrašais peiliukais išraižėte!

– Ak, neduosi, dievo tarne?! Tai negausi pionierių bažnyčios chorui!

– Gąsdinate, bedievi! Neduosite pionierių chorui, negausite brolių vienuolių talkai!

– Neduosi vienuolių – negausi komjaunuolių kryžių procesijai!

– Eeeech! Neduosi komjaunuolių – negausi seserų vienuolių į suomišką pirtį!

– O už tokius žodžius, šventas tėve, liepsime partijos bilietą ant stalo padėti!

Česka (397 719; melagiai net lygumose kalnus verčia)